Jau kurį laiką socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti plintančią žinutę, kuriame – jautri ir ganėtinai neįprasta istorija. Tėvas vienas augina mažametį neįgalų sūnų, kurį palikusi mama, susikūrė naują svajonių gyvenimą.
Šią jautrią istoriją nusprendė panagrinėti TV3 televizijos laida „Prieš srovę“. Žurnalistė pati vyko į abiejų tėvų – Mariaus ir Simonos – namus, kad istoriją išgirstų iš pirmų lūpų. O ji, kaip jau minėjome, išties labai neįprasta.
„Mariau, kodėl tu taip elgiesi? Tu norėjai vaiką turėti – turi. Kodėl reikia mane šmeižti? Galų gale, tai yra nevyriška“, – laidos reportažą pradeda vaiką palikusios mamos žodžiai.
Berniukas gimė visiškai sveikas ir guvus. Iškart po pusryčių linksmas dvimetis bėgdamas namuose, akimirksniu tarsi stabas sustojo. Vaikas tapo vangus, ėmė dusti. Tą pačią akimirką buvo iškviesta greitoji pagalba. Medikai, esą, šokiravo, kad nežinia, kas darosi vaikui, bet jis miršta. Pradžioje įratė, kad tai galėjo būti nenustatytos kilmės encefalitas. Bet pas jį patino tik viena smegenų pusė, o kita buvo lyg normalaus žmogaus.
Reanimacijoje vaikas patyrė dvi klinikines mirtis. Iki šios dienos nėra žinoma, kas iš tiesų nutiko vaikui.
Buvusios poros sūnus, kuriam dabar septyneri – jau ketverius metus visiškai nevaikšto, negali pajudinti galūnių, negali pats ryti maisto ir yra visiškai aklas. Tačiau berniukas girdi ir puikiai atskiria jį mylinčių žmonių balsus. Dalis berniuko smegenų yra mirę, o gydytojų prognozės – liūdnos. Žuvę smegenų dalys jau niekada neatsistatys. Vaikas niekada nepasveiks. Septynmečio kūnas sukaustytas cerebrinio paralyžiaus.
Kaip laidoje „Prieš srovę“ atviravo Simona, prieš bene aštuonerius metus pora jau išgyveno skyrybų dramą ir ketino sukti skirtingais keliais, kai, lyg tyčia, moteris suprato, kad laukiasi. Kaip ji sako, tuomet ją aplankė nerimas ir baimė.
„Dar prieš nėštumą aš jau buvau nusprendusi palikti vyrą. Per daug skirtingi ir nepakeliui. Bet pasidariau testą ir jis buvo teigiamas. Pajutau didelį nerimą ir baimę. Labai pasimečiau. Galvojau, ar sakyti, ar nesakyti, kad tai nebūtų kliūtis skyryboms. Jam pasakiau, jis apsidžiaugė.
Kai aš pastojau, jis smurtavo psichologiškai. Tarkim, sėdim žiūrim televizorių ir nepasidalijame kanalais. Nežinau, ar galiu taip sakyti, bet nėščia moterį vadinti „debiloide“… Buvau vadinama visokiomis frazėmis.
Kartą grįžo susinervinęs iš darbo ir savo darbinę tašę padėjo ant stalo, kur laikomas maistas. Paprašiau ją padėti ant žemės. Susiginčijom. Grubiai pastūmiau jo daiktus, o jis praeidamas pro šoną man pliaukštelėjo“, – santykius prisiminė Simona.
Netrukus laidos reportaže žurnalistė jau klausė tėčio, kas nutiko šeimoje, kad neįgalų vaiką jis augina vienas, o, ne kaip dažniausiai nutinka, vaikas vis tiek lieka su mama.
„Kažkada gyvenome šeimoje, žmona išėjo iš namų. Priežastis buvo kitas vyras. Tada skyrybų procesas… Vaikas jau buvo sergantis. Pirmas smūgis buvo, kai vaikui nutiko nelaimė. Lygiai po metų jis visiškai apako. Tuomet vos po mėnesio iš namų išėjo ir žmona. Ji nebenorėjo su manim gyventi, buvo konfliktai“, – kalba tėtis.
Abu buvę sutuoktiniai piešė kiek skirtingas istorijas. Tačiau tokiose situacijose įprasta, kad kaltę stengiamasi nustumti kuo toliau nuo savęs.
Pasak neįgalaus vaiko mamos Simonos, vaikas dabar juk vis tiek nesupranta, kas vyksta, kas su juo kalba ar būna – mama ar tėtis. Todėl ji kęsti pažeminimų ir kaltinimų daugiau neketino – nusprendė palikti bendrus namus.
Jau dvejus su puse metų vaikas auga prižiūrimas ir slaugomas ne mamos, o tėčio.
„Kai ji išsiskyrė su manimi ir dar kartą ištekėjo – neįgalaus sūnaus jai nebereikėjo. Ji sakė, kad arba vaiką pasiimu aš, arba jis eis į savaitinį darželį“, – skaudžius žodžius apie sūnaus mamą kalba buvęs sutuoktinis.
Moteris sako, kad jai be galo skaudūs tokie kaltinimai ir ji pateikė savo versiją. Jau daugiau nei dvejus metus moteris savo sūnaus nei karto neaplankė.
„Kai vaikui atsitiko nelaimė, mano širdis sudužo. Šiandien su savo sūneliu pasimatau sapnuose. Nusprendžiau pati suvokdama pilnai, kad negaliu leisti matyti, kaip dieną naktį verkiu, nes to negali matyti mano mažylė dukra. Negaliu luošinti dar vieno vaiko. Su sūnumi dažnai susitinkam sapnuose, jis visada pasirodo. Jeigu aš vaiko nematau, tai nereiškia, kad jį pamiršau ir nesidomiu.
Daug laiko atidaviau jį reabilituodama, visą informaciją apie mano vaiką pasako aplinkiniai žmonės“, – kalba mama.
Neinu nei uz viena nei uz kita is tevu, bet tegul neuzpyksta “mama”, nenori luosinti dukros, is kur tu zinai dukros jausmus ir norus? Neveltui tu net ir i Stankunaite panasi.
Skiepu zala ?
skiepu zala labai sunku irodyti, o ypac prisiteisti kompensacija,,,-liga daznai ateina po keliu metu vaikui gimus,,,,,-as 6 metus kovoju su sunaus liga, kuria gavo per mamos skiepa nuo gripo, kai laukesi,,,
Rezultatai dziugina, svarbu tik nepasduot, yra daug alternatyviu gydymo budu,,,,