Patiko? Pasidalinkite!

Prieš daugiau nei metus prasidėjusi pandemija negailestingai smogė ir ugdymo procesui. Iki tol niekada nuotolinio ugdymo proceso netaikiusi švietimo sistema turėjo prie to adaptuotis.

Tačiau ne visos skurdžiau gyvenančios šeimos sugebėjo pasirūpinti, kad sudarytų tinkamas mokymosi sąlygas namuose. Tėvai turėjo išeiti į prastovas, o tai taip pat atsiliepė ir šeimų gerovei. Šiandien, praėjus daugiau nei metams nuo pandemijos pradžios, deja, bet aistrų – ne ką mažiau.

Privalomas testavimas mokiniams ir pedagogams, mokymosi rezultatų prastėjimas ir nesibaigiantys kovido židiniai ugdymo įstaigose visuomenei kelia nemažai aistrų. Apie švietimo  sistemos dabartį ir ateitį ir apie tai, kas laukia šalies moksleivių, kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente Karolina Pralgauskyte.

Neseniai tapote Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente, sakykite, kodėl Jums svarbi ši pozicija ir kokią moksleivijos situaciją matote?

Man šios pareigos nėra tik pozicija ar titulas. Visų pirma, tai yra labai didelė atsakomybė ne tik prieš save, Lietuvos moksleivių sąjungos bendruomenę, bet ir visus moksleivius. Šios pareigos man yra svarbios, nes tikiu, kad Lietuvos moksleivių sąjunga yra ta organizacija, kuri visomis išgalėmis stengiasi kurti moksleiviams gražesnį rytojų, puoselėti svarbias ir reikšmingas vertybes bei auginti žmones, kurie kurs, ir jau dabar kuria, ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį.

Aš manau, kad šiuo metu moksleiviai išgyvena pakankamai sunkų laikotarpį, nes pasikeitęs gyvenimo ritmas suteikė daug iššūkių, kuriuos įveikti nėra labai paprasta.

Šiuo metu moksleivija yra kaip niekada sunkioje situacijoje. Ką manote šiandien reikia spręsti pirmiausia?

Manau, kad nuotolinis ugdymas(is) atskleidė daug opių problemų, kurias reikia spręsti nedelsiant, tačiau nenoriu išsiplėsti apie ugdymo turinį ar nuotolinio mokymo(si) kokybę, atsiradusias spragas ir panašiai. Aš manau, kad reikia garsiai kalbėti ir apie kitas skaudžias bei jautrias temas – nuotolinio mokymo(si) metu išryškėjo moksleivių atskirties problemos, virtualioje erdvėje vis dažniau pastebimi patyčių atvejai, pablogėjo mokinių psichikos sveikatos būklė, dalis moksleivių tapo demotyvuoti ir abejingi. Tikiu, kad šias temas reikia aktualizuoti ir kuo įmanoma greičiau mąstyti apie galimus problemų sprendimo būdus.

Žinoma, mūsų šalies švietimo sistema taip pat nėra tobula ir aš esu tikra, kad vertėtų aktualizuoti ir garsiau kalbėti apie mokyklos mikroklimato, moksleivių psichikos sveikatos būklės, profesinio orientavimo, lytiškumo ugdymo kokybę. Tikiu, kad šios temos yra labai svarbios bei reikalingos ugdant save kaip asmenybę. Be to, viliuosi, jog artimoje ateityje mokyklos atsižvelgs ne tik į formalius akademinius rodiklius – egzaminų, kontrolinių darbų rezultatus – bet ir į moksleivių pažangą, progresą ir rezultatų pasiekimo procesą.

Nerimsta aistros ir dėl privalomo mokinių ir mokytojų testavimo, kokia yra jūsų, kaip prezidentės, pozicija ir ką daryti su tais pedagogais, kurie nesitestuoja arba nesiskiepija?

Aš manau, kad testavimas(is) yra viena iš priemonių, kaip kuo greičiau ir saugiau sugrįžti į mokyklas. Pasitikiu mokslu ir užsienio šalių patirtimis, kurios įrodo, jog testavimas(is) ir skiepijimas(is) yra puikios COVID-19 viruso valdymo priemonės, todėl raginu visus, turinčius galimybę, vakcinuotis, laikytis visų saugumo reikalavimų, testuotis ir prisidėti prie bendro imuniteto sudarymo, kad kuo greičiau sugrįžtume į įprastą gyvenimo ritmą.

Kada ir kaip moksleiviai galės grįžti į klases kokybiškai ugdymo procesui?

Visus sprendimus priima Vyriausybė, tad stebint dabartines diskusijas matome, kad nuo gegužės 3-osios dienos į mokyklas sugrįžta abiturientai, pradinukai jau dabar turi galimybę mokytis kontaktiniu būdu, o dėl 5-11 klasių moksleivių grįžimo į mokyklas sprendimą priims kiekviena savivaldybė.

Paruošė Mindaugas Jonušas


Patiko? Pasidalinkite!