Vokiečių tyrinėtojas Peteris Vollebenas ne tik myli medžius, bet ir visą savo gyvenimą paskyrė šių nuostabių organizmų tyrimams.

Vollebenas yra mokslininkas, kūrėjas ir medžių žinovas.  Bendradarbiaudamas su Britanijos Kolumbijos universiteto ekologe Susan Simar jis režisavo dokumentinį filmą „Jautrūs medžiai“.

Viename iš savo tyrimų Vollebenas rašo: „Medžiai gali jausti skausmą ir patirti emocijas, tokias kaip baimė. Jie mėgsta būti arti vienas kito ir apsikabinti. Medžiai vertina bendravimą ir nemėgsta skubos“.

Ir tai dar ne viskas! Vollebenas teigia: „Medžiai geba draugauti. Jie sudaro ryšį, kaip pagyvenusi pora, kai vienas individas rūpinasi antruoju. Jie jaučia jausmus.“

Medžiai ne tik turi protą, bet ir tam tikrą plakančios širdies analogą.

Mokslų daktaras Andras Zilinsky iš Orhuso universiteto (Danija) naudojo lazerinį skenavimą, kad išmatuotų tikslią 22 rūšių medžių ir krūmų šakų bei lapų vietą. 2015 m. jis paskelbė savo tyrimų rezultatus ir netikėtas išvadas.

Paaiškėjo, kad kai kurie medžiai kelis kartus per naktį nuleidžia šakas, o tai yra vandens ir cukraus judėjimo ciklo analogas. Kitaip tariant, tai yra kažkas panašaus į pulsą!

Zilinskis rašo:

„Mes atskleidėme anksčiau nežinotą periodišką judėjimą iki 1 cm per 2–6 valandų ciklus. Tai, matyt, susiję su vandens slėgiu augaluose, tai yra, iš tikrųjų medis pumpuoja vandenį kaip pompa. Be to, vandens tiekimas nėra pastovus, kaip buvo manyta anksčiau“.

Naktį kai kurie medžiai nuleidžia šakas net 10 cm, o saulei tekant vėl jas pakelia. Šis procesas yra toks subtilus, kad dar neseniai buvo manoma, kad tai daro tik pavienės šeimos. Dabar žinoma, kad tai labai dažnas elgesys.

Pavyzdžiui, magnolija per naktį tris kartus nuleidžia ir pakelia šakeles, taip apsirūpindama vandeniu.

Jei tyrimai apie medžius pasklistų ir vis daugiau žmonių sužinotų, kad šie augalai geba jausti ir yra mums artimesni, nei iki šiol buvo galima pagalvoti, kaip pasikeistų žmonių elgesys ir kokia būtų mūsų žemė ateityje?

minfo.lt

Patiko? Pasidalinkite!