Patiko? Pasidalinkite!

Paskelbus nepriklausomybę, žmonės, dirbę kolūkiuose, tapo jų savininkais. Šios įmonės tapo bendra darbuotojų nuosavybė. Darbuotojai ten įprastai vogdavo. Vairuotojas degalus, melžėjos pašarus, ūkio dalies darbuotojai – statybines medžiagas ir panašiai.

Praėjus keletui metų, per šalį pasipylė žemės ūkio bendrovių bankrotų virtinė ir didelė dalis žmonių tapo bedarbiais. Tai nereiškia, jog maisto produkcija tapo nebereikalinga, nes žmonės nustojo valgyti iškart po nepriklausomybės paskelbimo, vieningu sutarimu. Ko jie nesuprato, tai kad jų kolūkis – įmonė – tapo jų privati nuosavybė ir jie vogė patys iš savęs. Dėl šios „nevykusios“ žemės ūkio reformos liko kalta „valdžia“. Kita dalis žemės ūkio bendrovių, kurios tvarkėsi sąžiningai bei racionaliai, pradėjo klestėti.

Nuskriaustuosius gelbėti puolė buvę komunistai, šiais laikais transformavęsi į Socialdemokratus. Jų žinutė: paimsim nuo sėkmingųjų pinigų bei jums padalinsime. Lietuva, skirtingai nei Estija, smarkiai prasiskolino. Paimtas paskolas pravalgė.

Grįžus iš Skandinavijos ir keliaujant per Lietuvą, į akis smarkiai krenta iracionalumo gausa vos ne ant kiekvieno kampo. Lietuviškos sodybos atrodo išstatytos, „suorganizuotos“ padrikai, neprotingai. Neaišku, kodėl kibirai turi būti išmėtyti po visą kiemą ir pan. Jei mūsų šaly apkeistume gyventojus su danais bei neskirtume daugiau lėšų biudžetui, savivaldybėms, vien dėl didesnio ūkiškumo lygio Lietuvoje alga pasikeistų nuo esamos vidutinės apie 1000 eurų link 1400 eurų į rankas. Lietuva, su visa pagarba, elementariai neūkiškai tvarkosi savo ūkiuose, o iš to seka, kad įmonėse, savivaldose, valstybėje taško savo pačių pinigus iracionaliai. Jau neminėsime topinės temos, kad atnaujintos mokyklos už keletos metų dėl mokinių trūkumo uždarytos.

Pirmojo pasaulinio karo metais Lietuvoje tarnavęs vokiečių karininkas, pasakojama, jog regėdamas Lietuvos laukus, tarė: „5000 Vestfalijos ūkininkų padarytų šią šalį klestinčią“.

Ūkio, įmonės klestėjimo raktas yra vadybos modelis. Daugiau nieko. Jį apsprendžia mąstymo būdas. Tai yra, nereikia baigti jokių aukštosios kibernetikos mokslų, kad padarytum savo ūkį klestinčiu bei sėkmingu. Taip, eilinis kaimietis gali tapti pasiturinčiu jei tik pradės keisti savo mąstymą bei elgesį.

Lietuva pagal korupcijos bei šešėlinės ekonomikos lygį lenkia Estiją. Apologetai pasakys, kad čia subjektyvus tarptautinis tyrimas, nereikia čia varyti… Gerai, bet užtenka palyginti kaip laikomasi kelių eismo taisyklių Lietuvoje ir Estijoje.

Tiek, kiek lietuviai įdeda kūrybiškumo vengti mokėti mokesčius bei sukčiauti, panašiai šitiek švedai įdeda pastangų inovuojant naujų produktų kūrime, o tai pasaulyje kuria didžiausią pelną ir klestėjimą. Švedijos pozicija: „inovatyvumas yra mūsų šalies konkurencinis pranašumas“. Kitas jų posakis: „Svarbiausia ne kiek pinigų turi, bet kaip juos leidi.“

Ko lietuviai vis dar nesupranta, tai kad lygiai taip pat, kaip vogdami nuo kolūkių, jie vogė tik patys iš savęs, lygiai taip pat šitaip sukčiaudami, nesilaikydami kelių eismo taisyklų, priimdami iracionalius sprendimus, jie griauna savo pačių valstybę, panašiai kaip jie patys sugriovė savo kolūkius.

Tačiau turbūt šis tekstas neįtikina, nes juk valdžia irgi vagia. Ji yra viso labo tik mūsų visų veidrodis. Tai buvo išaiškinta dar senovės mokslininkų raštuose prieš tūkstančius metų. Jei kiekvienas pradės nuo savęs keisti Lietuvą, jau greitai mes gyvensime rojuje bei jokia „valdžia“ šitam nesutrukdys, nes ji tik mūsų visų atspindys. Mūsų „valdžia“ yra mūsų tipinis vidutinis lietuvis.

Vakaruose žmonės neširdingi – jie skundikai. Masiškai įskundžia, jei ką darai ne taip, jie neleidžia griauti jų pačių valstybės. Lietuvoje žmonės kolektyvūs, vienas kitą palaiko, o jei pasiskųsi, tai pagal post sovietines „zekines poniatkes“ tu – ožys, o ne klestėjimą valstybei kuriantis aktyvus bendruomeniškas pilietis.

Pusė Lietuvos varo ant valdžios, ošia socialiniai tinklai (dar klausimas ar serveriai atlaikys)… Bet kai ateina rinkimai ir jie turi galimybę pastatyti valdžion tuos, kurie jiems imponuotų, dauguma žmonių sėdi namie, rausiasi darže ar gal dar peržiūrinėja „ant re- play“ „Prosta Marija“, kurioj išguldytos amžinos tiesos apie tai, kaip reikia gyventi. Ne, apologetai nesutiks, šito jau nebestebi, nes yra kai kas geriau, pvz. „Brat -2“ ar kitas post sovietinis traumuojantis vaizdo turinys, kuriam kurti Kremlius kasmet išleidžia milijonus. Jei pramokai slebyzavoti angliškai, gali pradėti „šerinti“ RT news video socialiniuose tinkluose.

Rinkimų dieną užsiimti savimi – tai yra pasyvus mentalitetas bei antrasis nacionalinis sportas šalyje. Čia vienintelė galima sportinė trauma nebent jei kauptuku ant kojos sau užsivarysi darže. Visos šalys su pasyviu mentalitetu yra skurdžios, atsilikusios, korumpuotos;  ten taip pat dėl visko yra kalta „valdžia“, bet žmonės užtai jose yra „širdingi“. Kuo toliau į Rytus, tuo daugiau „širdingumo“ bei mažiau „koziolų“ aplink, gaila kad tik sutapimas – ten algos vienos mažiausių bei dėl aukšto nusikalstamumo geriau vakarą praleisti už šarvuotų durų.

Atsiuntė: socialiniaimokslaia@gmail.com


Patiko? Pasidalinkite!