Balandžio 29–30 d. Kuresarėje, Estijoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) užsienio reikalų ministrų susitikime. Ministrai aptarė Europos saugumo ir gynybos klausimus, Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir paramą šiai šaliai, transatlantinius santykius ir NATO bendradarbiavimą, situaciją Artimuosiuose Rytuose.
Ministras K. Budrys atkreipė dėmesį, kad nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina sparčiai tampa globaliu saugumo centru, todėl Europai – ypač NB8 valstybėms – būtina ryžtingai reaguoti į šią transformaciją ir padėti Ukrainai ne vėliau kaip iki 2030 metų integruotis į Europos Sąjungą, nes delsimas prieštarauja pačios Europos saugumo interesams.
„Mūsų pagrindinis dėmesys ir toliau turi būti sutelktas į pagalbą Ukrainai. Deja, bet susiduriame su iššūkiais dėl nevienodo valstybių įsipareigojimo lygio, nesiryžtama atverti Europos Sąjungą visavertei Ukrainos narystei. Turime aiškiai suvokti, kad jei nepavyktų užpildyti esminių paramos spragų, tai turėtų itin neigiamų pasekmių Europos saugumui. Šiaurės ir Baltijos šalys tai puikiai supranta, jos yra tarp paramos Ukrainai lyderių. Tačiau vien mūsų pastangų nepakanka – būtina įtraukti ir kitas valstybes, siekiant lygesnio naštos pasidalijimo ir didesnės politinės paramos Ukrainai“, – pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Ministras K. Budrys pabrėžė, kad būtina išsaugoti NATO sąjungininkų vienybę, ir tik stipri Europa gali būti laikoma patikima JAV sąjungininke bei padaryti Aljansą stipresnį, teisingesnį ir pajėgesnį.
Užsienio reikalų ministras pasidžiaugė, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, visas Šiaurės ir Baltijos šalių regionas tapo bendra saugumo erdve, o NB8 šalys tapo sąjungininkėmis, teikiančiomis viena kitai NATO 5‑ojo straipsnio saugumo garantijas. Drauge K. Budrys atkreipė dėmesį, kad nuolatinio JAV buvimo Europoje ir kitų NATO sąjungininkų pajėgų dislokavimo mūsų regione išlaikymas išlieka gyvybiškai svarbus.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ragina Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumo stiprinimą. Šiaurės ir Baltijos šalys rodo lyderystę NATO, ambicingai didindamos išlaidas gynybai, tačiau ta pačia kryptimi turi judėti visi sąjungininkai. Svarbūs ne mūsų pareiškimai, bet mūsų turimi pajėgumai“, – pabrėžė K. Budrys.
Ministras K. Budrys pabrėžė, kad būtina siekti tvarių ir ilgalaikių diplomatinių sprendimų Artimuosiuose Rytuose bei aktyviai prisidėti prie taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos stiprinimo.
„Remiame pastangas kuo greičiau atkurti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje ir vėl įtvirtinti laivybos laisvę kaip vieną iš pagrindinių tarptautinės teisės principų“, – sakė K. Budrys.
Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos vicepirmininkė, ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
Ministrai priėmė bendrą pareiškimą. Su pareiškimo tekstu galite susipažinti čia.
Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8) – neformalus ir neinstitucionalizuotas penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą ir darbotvarkę, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus. 2026 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Estija.
KAM inf.