Migrantų krizė Lietuvoje: nuo absurdo iki tragedijos

Žodis nelegalūs migrantai nuolat minimas žiniasklaidos priemonėse, apie juos  diskutuojama socialiniuose tinkluose. Žmonės nerimauja jaučiasi tarsi, gyvendami ant bundančio vulkano. Svarstomos įvairios sąmokslo teorijos,  kuriamos ateities daugiatautės visuomenės vizijos su visais iš to išplaukiančiais konfliktais. Aiškumo visuomenei suteiktų migracijos valdymo profesionalai, todėl ir buvo nutarta pasiteirauti Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjo Mindaugo Bajarūno.

Matyt, dėl kaitros, didelio darbo krūvio, profesionalų veiklos siauros specializacijos neišgirdome  išsamių atsakymų,  negalėjome išsiaiškinti, kuri iš dviejų plintančių tendencijų –  humanistinė ar spygliuotos vielos ir griežtesnių teisinių normų taikymo.

Jis taip apibūdino Lietuvą sunerimti privertusį reiškinį:

– Mūsų valstybė patiria iki šiol neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį. Jeigu lygintume su 2020 metais, tai jis yra išaugęs 23 kartus. Tai nėra įprasta migracijos krizė. Tai yra tikslingai vykdomi hibridinės agresijos veiksmai prieš Lietuvą. Todėl priemonės, sprendžiant šią krizę, turi būti greitos, atgrasančios ir vieningos. Prasidėjęs masinis migrantų judėjimas į Lietuvos pusę yra Baltarusijos režimo reakcija į jam nutaikytas sankcijas. O tūkstančiai Irako ir kitų šalių piliečių tapo įrankiu politiniam spaudimui, kurį Baltarusijos režimas šiuo metu vykdo. Lietuva turi žvalgybinės informacijos, kad migrantai vežami organizuotai, o prie šios neteisėtos migracijos schemos prisideda ir Baltarusijos pareigūnai, išduodami vizas užsieniečiams patekti į Baltarusiją, o vėliau juos palydint iki sienos su Lietuva.

Pagal Irako piliečių parodymus, sumos, už kurias organizuojamos neteisėtos migracijos paslaugos, varijuoja nuo, pvz., 2000 USD ir daugiau už asmenį iki 15 000 – 20 000 USD už šeimą.

Skaitytojai įgiję liūdnos patirties pandemijos metu ir jau įsitikinę, kad su infekcijomis kovoti nėra lengva, teiravosi, ar kartu su migracija neatkeliaus kokie nors Lietuvai nebūdingi susirgimai. Ši problema kitų institucijų rūpestis. Todėl pašnekovas į klausimą neatsakė.

Vienur ar kitur pranešama, kad į Lietuvą migrantus legaliu būdu telkia pramonė, verslas. Apie šiuos svečius mažai informacijos teikiama visuomenei. Daugelis nuogąstauja, kad susiliejus svetimšalių dirbančiųjų  ir prieglobsčio prašančiųjų srautams turėsime daugiatautę įvairią kultūrą puoselėjančią valstybę su visomis tokioms valstybėms būdingomis problemoms: konfliktai dėl valstybinių kalbų, religinė priešprieša ir pan.

Anot  Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjo ,daugelis neteisėtai valstybės sieną kirtusių migrantų nėra tikrieji prieglobsčio prašytojai, jų siekis – per Lietuvą patekti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

Reaguodami į tai, privalome keisti tam tikras įstatymų nuostatas ir taip užtikrinti, kad tiek migracijos sistemos, tiek teismų darbas nebūtų sutrikdytas dėl itin didelio kiekio prieglobsčio prašymų.

Svarbiausia mūsų užduotis – suteikti migrantams laikiną prieglobstį, tai padaryti mus įpareigoja tarptautiniai susitarimai. Kol kas visi išnagrinėti prieglobsčio prašymai, pateikti neteisėtai valstybės sieną kirtusių migrantų, buvo nepagrįsti.

 Pašnekovas akcentuoja:

– Norime pabrėžti, kad Vidaus reikalų ministerija ne tik reaguoja į pasekmes – migrantai sulaikomi ir laikinai apgyvendinami, bet ir siekia užkirsti kelią neteisėtos masinės migracijos srautui per Lietuvą. Mūsų tikslas toks, kad migrantai nebesirinktų mūsų šalies kaip tinkamo ir patogaus maršruto patekti į kitas Vakarų Europos šalis. Neteisėta migracija turi būti užkardyta dar šių asmenų kilmės šalyse.

Neteisėta migracija parodė, kad reikėtų labiau susirūpinti sienų apsauga. Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjas patikino, kad tokie darbai operatyviai pradėti: 

Pasienio ruožuose, kur daugiausiai sulaikoma neteisėtų migrantų, kariuomenė pradėjo montuoti koncertiną – spygliuotos vielos užtvarą. Vyriausybė šiam tikslui tam skyrė 4 840 tūkst. eurų. Turto ir ūkio valdymo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos šiuo metu atlieka viešųjų pirkimų procedūras – siekiama įsigyti didesnį kiekį medžiagų tvorai ir spygliuotai vielai įrengti Lietuvos pasienyje su Baltarusija.

Siekiant maksimaliai sustiprinti sienos apsaugą, būtina užtikrinti, kad visas pasienio su Baltarusija ruožas būtų stebimas naujausiomis technologijomis. Tai kainuoja daug, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau skyrė papildomai 11,5 mln. eurų stebėjimo sistemoms įrengti. Per artimiausius dvejus metus neapsaugotų pasienio ruožų nebeliks.

Trumpuoju laikotarpiu sienos apsaugos stiprinimui pasitelkta Viešoji saugumo tarnyba, Policijos departamentas, Šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomenė bei Frontex agentūra.

Dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija. Tai leidžia sparčiau vykdyti pirkimo ir kitas procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus. Prireikus galima naudoti ir Vyriausybės rezervo lėšas.

Savivaldybių žmones domina, kur bus apgyvendinami pabėgėliai, ar neiškils vietinių žmonių nesaugumo problemų.  Ar tokia savivaldybė, kaip Anykščių gali sulaukti atvykėlių. Atsakymas buvo toks:

– Informuojame, kad šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo modulinių namelių įsigijimo procedūras. Namelius planuojama statyti prie pasieniečių mokyklos Medininkuose, ten yra tinkamos sąlygos logistikai ir apsaugai užtikrinti. Šiuose nameliuose galėtų būti apgyvendinta iki 900 asmenų. Šiuo metu migrantai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardose, laikinai – izoliacijos laikotarpiui – dalis migrantų apgyvendinami ir pasienio savivaldybių suteiktose patalpose. Laikiną apgyvendinimą apsunkina tai, kad dėl Covid-19 pandemijos plitimo grėsmės neteisėtus migrantus dar reikia testuoti ir izoliuoti 10 dienų. Padidėjus jų srautams tai padaryti nėra lengva, tad yra telkiama pagalba regionų savivaldybėse.

Toks netikėtas pokytis sukuria psichologines įtampas. Todėl  Lietuvos gyventojai domisi, ar požiūris į atvykėlius formuosis stichiškai, ar bus organizuota edukacija. Kadangi reiškinys netikėtas ir naujas, jis, matyt, išsamiai nebuvo svarstytas.

Tarp migrantų,  minima, kad yra studentų. Lietuvoje buvo uždaryta ne viena kolegija, ar  nebūtų  įmanoma gauti tarptautinės paramos, ar paramos iš pabėgėlių šalių ir sudaryti sąlygas studentams integruotis į Lietuvos visuomenę, atgaivinti mokymo įstaigas, kur dėl jų panaikinimo pablogėjo vietovių infrastruktūra? Kitas svarbus klausimas visuomenei, kaip paveiks atvykėlių srautas Lietuvos socialines programas. Pašnekovas patarė informacijos ieškoti   pagal kompetenciją:

– Dėl migrantų integracijos ir su ja susijusių socialinių aspektų, rekomenduojame kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Mindaugas Jonušas