Praėję mokslo metai buvo didelis išbandymas visai moksleivijai. Nuotolinis mokymasis ir bendrystės stoka davė didelių neigiamų pasekmių. Ne paslaptis ir tai, kad nemenkai moksleivių daliai šis išbandymas tapo depresijos, emocinių problemų priežastimi. Šis sunkus laikotarpis nepraėjo be pasekmių ir Klaipėdos moksleiviams.
Pasak moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinio pirmininkės Ramintos Kvekšaitės, šio karantino metu psichologiškai nepalūžti buvo tikrai sunku. Kokie galimi nauji mokslo metai ir kaip jiems pasiruošę yra Klaipėdos moksleiviai, jei tektų vėl grįžti prie nuotolinio ugdymo, ir kodėl moksleiviai jautėsi lyg kalėjime kalbamės su moksleivių sąjungos padalinio Klaipėdoje pirmininke Raminta Kvekšaite.
-Kaip šie pandemijos mokslo metai praėjo Klaipėdos moksleiviams?
-Šie mokslo metai Klaipėdos moksleiviams praėjo įvairiai. Vieniems lengviau, kitiems sunkiau.
-Kokių sunkumų ar atradimų ištiko moksleivius?
-Vienas iš didžiausių sunkumų buvo mokytis savarankiškai, kas kitiems yra be galo sunku ir neįprasta. Žinoma, moksleiviai gavo pamoką kaip būti labiau savarankiškesni, bet ši pamoka tikrai nebuvo viena iš lengviausių. Visokiausių veiklų atsiradimas nuotoliniu būdu Klaipėdos jaunimo organizacijose buvo didelis atradimas visiems.
-Visi peikia pandemiją, karantiną, nuotolinius mokslus, bet galbūt šis laikas buvo kažkuo naudingas moksleiviams ar pedagogams?
-Šio karantino metu moksleiviams bei pedagogams atsirado labai daug galimybių atrasti save, pažinti save bei kitus neišeinant iš namų įvairiomis paskaitomis, kurias organizavo pačios mokyklos arba Lietuvos moksleivių sąjunga. Įvairios naudingos veiklos leido savo gyvenimą paįvairinti visiems kas tik norėjo.
-Ką konkrečiai reikėtų daryti kitaip nei buvo darbai, jei vėl tektų mokytis nuotoliniu?
-Moksleiviai mano, jog keisti per daugiausiai nieko nereikėtų apart to, kad mokytojai galėtų daugiau skirti dėmesio moksleivių motyvacijai kelti.
-Psichologai teigia, o ir LMS prezidentė, kad nemaža dalis moksleivių susiduria su emocinėmis ar depresijos problemos, kaip su tuo susitvarko ar nesusitvarko Klaipėdos moksleiviai?
-Šio karantino metu psichologiškai nepalūžti buvo tikrai sunku. Daugiau nei puse moksleivių jautėsi namuose kaip kalėjime, kuriame buvo užrakinti ir nieko negalėjo padaryti, bet kitiems tai buvo atradimų metas, kuris tik paįvairino gyvenimą. Tai galima teigti, jog Klaipėdos moksleiviai susitvarkė psichologiškai, ganėtinai gerai laikėsi karantino laikotarpiu.
-Kas kaltas dėl esamos sunkios moksleivių situacijos ir ką konkrečiai skubos tvarka reikia keisti?
-Kažką kaltinti tokiu metu už padarytas klaidas tikrai nebūtų protingas variantas, kadangi dabartinis pasaulis pirmą kartą susiduria su tokia situacija. Kiekvienas galime padaryti klaidų, svarbiausia iš jų pasimokyti ir tolesnius savo sprendimus labai gerai apsvarstyti. Skubos tvarka, šiuo metu, manome, kad reikėtų padaryti taip, jog rudenį moksleiviai grįžtų į mokyklas ne vienam mėnesiui, o visiems mokslo metams, žinoma valstybės valdžia turėtų labai gerai apie tai pagalvoti ir pasitarti su mokyklomis ar tai būtų įmanoma, atsižvelgdami į tuometinę situaciją.
-Kokie galimi nuotolinio mokymosi nuostoliai bendram moksleivių mokymosi rezultatams?
-Nuotoliniu būdu buvo labai lengva sukčiauti arba meluoti mokytojams, kad atsirado tam tikrų trikdžių, per kuriuos moksleivis negalėjo atlikti tam tikro darbo, bet tai tik tų moksleivių problemos iš dalies, dėl motyvacijos trūkumo. Tikriausiai sunkiausia buvo pradinukams, o ypač pirmokams, nes pirmoje klasėje visi mokomės rašyti, skaityti, skaičiuoti, o kai šalia nėra žmogaus, kuris padėtų yra be galo sunku.
Ačiū už pokalbį.
Mindaugas Jonušas
Ne tik moksleiviai, bet ir visi runkeliai gyveno namų arešto sąlygomis ir dar dažnai ir ilgai bus verčiami taip egzistuoti.
Jau vėl keliamos bangos ir tikriausiai nuo kitos savaitės bus įvesti nauji ribojimai. Vienas iš jų – privalomas testavimas kai kurios kategorijoms dirbančiųjų. Tai dar labiau leis padidinti feikinę statistiką per porą savaičių “infekuotais” ir po to dar labiau viską riboti.