Gerbiamam Tarybiniam profesoriui, muzikologui, politikui Vytautui Landsbergiui Žemkalniui nuo liepos 6 suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas. Ši vasara Vytautui labai dosni: praeitą savaitę jį įvadovino į Lietuvos vadovus, o šiandien suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Beliko tik karaliaus vardą suteikti (šiandien kaip tik buvo visai nebloga proga). Ir tai buvo galima padaryti valdovų rūmuose – pirma paskelbti Vilniaus garbės piliečiu, o po to Lietuvos karaliumi Vytautu.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien per iškilmes Rotušėje įteikė regalijas 19-ajam sostinės garbės piliečiui – Vytautui Landsbergiui
Dešimtimis įvairių valstybių aukščiausio rango apdovanojimų per tris dešimtis metų po Nepriklausomybės atgavimo pagerbtas prof. V. Landsbergis jau daugiau nei 70 metų yra vilnietis, savo veikla garsinantis Lietuvos sostinės vardą. Dar vasario mėnesį priimtu Vilniaus miesto Tarybos sprendimu pažymėtas V. Landsbergio istorinis vaidmuo ir nuopelnai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, laisvos Lietuvos, o kartu ir Vilniaus, politikos bei kultūros raidai, patvirtinta, kad visa profesoriaus veikla verta Vilniaus miesto garbės piliečio vardo.
„Profesorius V. Landsbergis yra de facto pirmasis Lietuvos prezidentas, tikiuosi, kad Seimas tą galiausiai ir pripažins. Bet patyrė jis visko – daug aplodismentų, daug pagarbos, bet ir daug pykčio. Ir ne tik iš tų, kurie kėsinosi į Lietuvą ir mūsų laisvę, bet ir iš mūsų tėvynainių, iš tų, kurių labui Vytautas Landsbergis tiek daug dirbo, ir tiek daug atidavė. Nenoriu pasakyti, kad šiandien prasideda nauja era – ji prasidėjo jau prieš kurį laiką, bet šiandien mes tiesiog grąžinam skolas, ir pagerbiam tai, ką turim gerbti iki kaulų smegenų“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, kartu atkreipęs dėmesį, kad V. Landsbergis yra pirmas politikas, kuriam tokia garbė ir apdovanojimas suteiktas esant gyvam, aštraus proto ir aštraus liežuvio, ir dargi – vienbalsiu miesto Tarybos sprendimu.
„Daug galima kalbėti, kodėl tas apdovanojimas suteiktas, bet tai ir šiaip visiems aišku. Galima daug kalbėti ir apie tai, kodėl tai tiek daug užtruko, bet tai irgi visiems aišku. Todėl šiandien tiesiog noriu palinkėti profesoriui pabudinti mus, kai reikia, priminti, kas yra tikri dalykai, priminti apie laisvę, apie laimę ir apie pasišventimą. Noriu išreikšti Jums savo dėkingumą, ačiū, profesoriau“, – sakė R. Šimašius.
„Nežinau, kam driokstelėjo idėja, kurią nutarėte įveiksminti šiandien, bet nutariau neprotestuoti – pakaks protesto balsų artimoje aplinkoje ir be manęs“, – šyptelėjo prof. V. Landsbergis. Padėkos kalboje jis prisiminė visada mėgęs istoriją, o kylant Lietuvos sąjūdžiui „su būreliu draugu pamėginęs netgi daryti istoriją“.
„Pavyko sukelti šurmulį, nelemtą geopolitinę katastrofą, kai Vilniaus-Kauno ašis ėmė suktis, taisydama senės Europos žemėlapį. Ši dvipolė ašis yra Lietuvos jėga, kurią branginkime nesimėtydami graužtukais vieni į kitus, nes ant jos laikysis ir, tikiu, kad liks Lietuva. Aš irgi, kaip matote, dvipolis, iš dviejų šaknų. Dabar, žinoma, jau visai susenau kaip vilnietis, bet nepamirštu to ir noriu, kad Lietuva būtų vieninga“, – sakė naujasis Vilniaus miesto garbės pilietis.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų. Garbės piliečiais iki šiol buvo išrinkti Ronaldas Reaganas, Jonas Baldvinas Hanibalssonas, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hastertas, Česlovas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbigniewas Brzezinskis, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Shimonas Peresas, Algirdas Mykolas Brazauskas, Algimantas Nasvytis, Samuelis Bakas, George’as W. Bushas, Viktoras ir Danguolė Butkai bei Julius Sasnauskas.
BV inf. parengta pagal Vilniaus savivaldybės inf.
Kai pasikeis trendas , bus užmirštas šitas šūdžius .
paziurekit si filma———–https://www.youtube.com/watch?v=CixGNogFFyE&fbclid=IwAR2nBSr6pc-c3sTxRV2CUT0jEcXhR15Qkxfk3aP5qaS4DMPJKLno5DCHB9k
Dirniu laive viska galima..
Nieko nuostabaus. Lietuvoje kaip ir tarybiniais laikais vienas kitą apkarstydavo ordinais, medaliais. Kai nieko gero nesi nuveikes per savo gyvenimą ir esi visiškai nulis, tai geriausiai to įvertinimas-visokiausių vardų suteikimas, ordinų ir medalių kabinimas. Taip suteikiant statusą, kad neva šis žmogus yra kažka labai daug nuveikes.
Manau didesnė dovana būtų jei jis eitų per tautą su pakelta galva ir visi jį gerbtų,tiestų jam ranką tai būtų dižiausia jam Laimė..O db.viskas klastojama ir apdovanojimus sakukime pats sau dovanoja..O tauta mėto į jį šūdus..va tau ir dovana..
Tiesiog klaunada..o nuo to seniokui tik krenta reitingai..Jei kis būtų sakęs tautai KLYDAU..ir stojęs į tautos pusę,manau jis būtų daugelio mėgiamas ir baigtų gyvenimą su garbe..o db.baigs gyvenimą kaip tautos atmata pardavusi Lietuvą..Skamba prastai,DEJA BET TAI TIESA..
Pritariu šitam komentarui.
Pasaulyje yra daug žmonių, kurie galvoja, kad yra „Pasaulio bambos“, nors aplinkiniai galvoja kitaip. Kas jau kas, bet dabar yra ne pats geriausias metas titulams, kai Lietuvos respublika skęsta negrąžinamose skolose, bedarbių skaičiai šimtatūkstantiniai, žeminamos šeimos, pykčiai su kaimyninėmis šalimis ir taip toliau. Ir išvis, kokia garbė gauti titulą iš pavaldinio, o ne iš viršininko? Jeigu jam garbė prieš ubagus, tai galima tituluoti ubagų karaliumi. 🙂
Buvo toks Brežnevas, labai mėgo titulus ir medalius. Daugiau nei Landsbergis jų turėjo, bet ir šalį didesnę valdė 🙂