Lietuvos politiniame gyvenime įsiplieskė netikėta žodžių dvikova – buvęs komunistas, o dabar prezidento pareigas einantis Gitanas Nausėda ir teistos liberalų partijos veteranas Eugenijus Gentvilas susigrūmė dėl aštrių epitetų, nuskambėjusių viešojoje erdvėje.
Diskusijų audrą sukėlė prezidento patarėjo Frederiko Jansonso pasisakymas „Žinių radijui“. Jis perdavė šalies vadovo žodžius, skirtus parlamentarui:
„Aš tik galiu perduoti, cituodamas prezidento žodžius apie poną Eugenijų Gentvilą, kad ponas Eugenijus Gentvilas yra sena politinė šiukšlė, kurią rinkėjai kol kas pamiršo pakelti ir išmesti į šiukšlių dėžę. Citatos pabaiga“, – sakė F. Jansonas.
Į aštrią retoriką sureagavęs E. Gentvilas tikino pernelyg nesureikšminantis tokio apibūdinimo, tačiau akcentavo, kad prezidentas vengia tiesioginio dialogo.
„Aš įsižeisti galiu tik dėl vieno dalyko – kodėl prezidentas ne pats tai pasako, o liepė patarėjui pasakyti. Prezidente, būk vyras, nebūk minkštakūnis. Pasakyk tiesiai – Gentvilai, tu esi šiukšlė. O dabar per Jansoną pasakyti paveda. Aš kai sugalvoju ką nors pasakyti, tai ne per patarėjus, o pats pasakau“, – pareiškė Seimo narys.
Vis dėlto politikas pažvelgė į situaciją su jam būdingu ironijos prieskoniu ir net „filosofiškai“ įvertino abiejų pusę:
„Tiek to, esu sena šiukšlė, kurią rinkėjai renka, prezidentas yra tokia šiukšlė, kuri ketveriais metais jaunesnė už mane, kurią taip pat rinkėjai renka. Mes abu esame tokie. Tik mane renka 10 kartų, prezidentą – kol kas 2. Linkiu jam dar kada nors būti išrinktam. Prezidentu nebegalės, tai kur nors“, – apibendrino E. Gentvilas.
Ši žodžių kova politinėje arenoje jau praminta „šiukšlių ringo mūšiu“ – joje netrūksta nei asmeniškumų, nei ironijos. Kol kas belieka laukti, ar į šį viešą susistumdymą prezidentas Nausėda reaguos tiesiogiai, o gal ir toliau kalbės per patarėjus.
Primename, kad Gitanas Nausėda yra sąmoningai nuslėpęs nuo visuomenės (nes, neva, tai viešinti neprivaloma) ir savo biografijoje nenurodė, kad 1988 metais (kuomet jau visi kalbėjo apie nepriklausomą Lietuvą) jis įstojo į komunistų partiją.
Kitas į ringą besiveržiantis ir kviečiantis kautis ne per patarėjus Eugenijus Gentvilas vis dar atstovauja teistą partiją. Liberalų sąjūdis buvo pripažintas nuteista partija dėl dalyvavimo politinės korupcijos byloje, žinomoje kaip „MG Baltic“ byla.
2024 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai pripažino Liberalų sąjūdį kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. Partijai kaip juridiniam asmeniui buvo skirta 376 600 eurų bauda. Teismas taip pat paliko galioti ankstesnius nuosprendžius, kuriais nuteisti buvę partijos lyderiai Eligijus Masiulis ir Vytautas Gapšys, taip pat verslininkas Raimondas Kurlianskis. Partija apskundė šį sprendimą, tačiau kasacinis skundas buvo atmestas.
Taigi, laukiame, kuri politinė šiukšlė politiniame sąvartyne parodys savo pranašumą…
Nausėdos nemėgstu. Politinė gražuolė, bet čia teisus. Gentvilas su gentviliuku yra politinės šiukšlės su visa liberalų partija. Gentvilo nemėgstu dar nuo tada kai tapo Klaipėdos uosto direktoriumi, aha, koks „genialus” „specialistas”.
Gerai pamenu – tokia ta ir partizaninė kova buvo. Tiesiog slapstęsi nuo šaukimo į kariuomenę. Labai gajus buvo mitas, kad tuoj tuoj ateis amerikonai. Jeigu ne pirmą, tai būtinai penkioliktą ir t.t.
Gentvilas senas, bet vis vien korumpuotas. Nausėda – jaunesnis, visą laiką buvo labai kultūringas. Gentvilas sūnų, net, ministru padaręs. Šioje vietoje, matyt lazdą ,,perlenkė” Prezidento patarėjas, o senas liberalas ,,užkibo”.
Gentvilą tikrai 10 kartų išrinko vienmandatėje ar jis vis per sąrašą į seimą papuola?
Mes neturime leisti, kad pokario banditizmas būtų šiandien garbinamas ir vadinamas partizanine kova. Tai buvo terorizmas prieš lietuvių tautą – tai buvo nusikaltimas, neturintis senaties. Po karo, bijodami teisėto atpildo už bendradarbiavimą su hitlerininkais, miškuose slapstėsi lietuvių tautos naikintojai, panašūs į šiandieninius, kurie šiandien garsiai kalba apie nelojalių piliečių žudymą – tada šie banditai visa tai darė praktiškai, sunaikindami kelias dešimtis tūkstančių taikių gyventojų. Jie patikėjo amerikonų platinamu melu, kad rudenį ar pavasarį ateis į pagalbą ir padės gelbėti Lietuvą. Šiandien, reikalaudami išviešinti buvusius KGB agentus, mes kartu turime tam tikra forma užrašyti ir tuos, kurie, vietoje to, kad tyliai sėdėtų savo vietose, skelbiasi esantys pokario miškinių palikuonys, reikalaujantys visokių privilegijų už savo giminaičių „nuopelnus”. Jeigu mes neduosime jiems deramo atkirčio, sulauksime pokario istorijos pasikartojimo. Neleiskime pasikartoti lietuvių tautos genocidui.