Prasideda bankų merdėjimas. Nebesusitvarkoma su paprasčiausiais nesklandumais

Prisimenu bankus praeito amžiaus pabaigoje ir sulyginu juos su dabartiniais. Solidžiai tada atrodė 6% metinės palūkanos, palyginus su dabartinėmis. Dabar bankai „susimetė į kuprą“:  persikraustė į mažesnes patalpas, o kad nereiktų pakloti didžiulių mokesčių, persikėlė į pačius miesto pakraščius.

Paimkime kad ir Šiauliuose įsikūrusį „Citadelės“ banką. Kažkada džiaugiausi jį atradęs, nes tai buvo vienintelis bankas, iš pensininkų nelupęs pinigų. Atskirai norisi pabrėžti, kad ši įstaiga Lietuvoje tapo Latvijos filialu. Iškart matosi, jog apžiota buvo per daug, steigiant filialą Lietuvoje.

Dabar jo patalpos randasi netoli Šiaulių miesto „sienos“, dėl ko didžiulei klientų daliai susisiekimas tapo labai jau nepatogus. Dėl šios priežasties darbuotojos dažnai „muša dindas“, t. y. neturi ką aptarnauti. Tiesa, darbu jos pilnai apkrautos (popierizmo juk niekur netrūksta!).

Pastebimai pablogėjo aptarnavimo kokybė. Jau keturiskart kreipiausi dėl elektroninės bankininkystės paslaugų kad man atblokuotų sąskaitą. Ji buvo užblokuota po to, kai aš (atkreipkite dėmesį) triskart įvesdavau teisingą vartotojo vardą ir slaptažodį. Jau ruošiausi kreiptis eilinį kartą, tačiau matomai kažkas iš banko darbuotojų „pasikrapštė progamos viduriuose“, ir ji galop pradėjo veikti normaliai.

O štai paskutinis neatsakingumo pavyzdys. Į mano telefoną atėjo žinutė, kad yra pervesti pinigai. Beveik po valandos pasiekiau bankomatą, tačiau jokių pinigų sąskaitoje nebuvo!

Dar po nepilnos valandos nusitrenkiau į banko skyrių, į priešingą miesto pusę. Per tą laiką pinigai jau atsirado, ir juos atsiėmiau pačiame banke esančiame bankomate. Į mano pastabą, kad nereikėtų siųsti pranešimus tol, kol bankas pinigų į sąskaitą dar nepervedė, darbuotoja atsakė, kad nuo jų pinigų šios operacijos nepriklauso.

Tikiu, kad buvo tikimasi į mano sąskaitą pinigus pervesti nedelsiant, tačiau, ko gero, Rygoje sėdinčiai banko tarnautojai netikėtai susuko vidurius, ir ji valandą laiko negalėjo atsiplėšti nuo klozeto. Tikiu ir užjaučiu. Visai bejėgės moterėlės.

„Mūsų“ bankai merdi. Nebegalėdami dėl suvaržymų plėšti žmones, jie vis labiau traukiasi po savo kiautu. Matyt, nebetoli tas laikas, kai mano tualetas taps erdvesnis už jų patalpas.

Voldemaras Zacharka