Europarlamentarė Rasa Juknevičienė, netyčia papuolusi į Europos parlamentą, iš karto ėmėsi pasaulio gelbėtojos misijos. Šį kartą Rasa Juknevičienė beveik išgelbėjo Libiją. Nuo ko? Žinoma, kad nuo Rusijos

Rasa Juknevičienė

Ar Libija svarbi lietuviams? Turbūt ne. Retas kuris pasakytų, kur ta šalis yra ir kas ten vyksta. O tai yra labai artima Europos Sąjungos kaimynystė. Viskas, kas yra ES kaimynystėje, yra svarbu ir mums.

Šiandien Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitetyje kalbėjomės su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly. Libija buvo bene dažniausiai minima valstybė. 2011 metais nužudžius Kadafi, situacija Europos pašonėje itin sudėtinga. Beje, Prancūzija buvo pagrindinė įsikišimo iš šalies iniciatorė.

Deja, bet iki šiol ten vyksta grupuočių karai, tikri karai su tikrais ginklais, pasipylė pabėgėlių į Europą srautai ne tik iš pačios Libijos, bet ir per jos teritoriją iš Afrikos gilumos. Libijoje dabar yra įsitraukę turkai, kurie stojo oficialiosios Libijos valdžios pusėje, ten yra Rusija, kuri per savo neva privačias grupuotes remia prieš oficialiąją valdžią kovojančias grupes.

Prancūzai įsitraukę kartu su rusais, italai remia valdžios pajėgas. Situacija sudėtinga ir pačiai ES, nes nėra bendro požiūrio. Vienos šalys labiau bijo Turkijos įsigalėjimo, kiti mato pavojų, jei Rusija ten įgis galimybes kurti savo pajėgumus, panašiai, kaip Sirijoje.

Jei taip atsitiktų, Rusija moderniomis tvirtovėmis su priešlėktuviniais ir kitokiais pajėgumais sausumoje, ore ir jūroje apsuptų (A2/AD) ES ir NATO europinę dalį nuo šiaurės Kolos pusiasalyje, per Kaliningradą, Krymą, Siriją Rytų Viduržemio jūroje ir Libijoje – vakarinėje jos dalyje.

Beje, Prancūzija trečiadienį pareiškė įšaldanti dalyvavimą NATO jūrų operacijoje prie Libijos krantų, reaguodama į konfrontaciją su Turkijos laivu ir augant įtampai Aljanse dėl Libijos.

Prancūzijos gynybos ministrės klausiau, kaip ji vertina naujausius įvykius Libijoje, kur Europos Sąjunga remia skirtingas kovojančias puses, o tai demonstruoja bendro sutarimo trūkumą strateginiais klausimais Europos saugumo srityje ir kelia pagrįstų abejonių, ar gali būti pasiekta vadinamoji Europos strateginė autonomija.

Taip pat klausiau, ar tiesa, kad Prancūzija remia (kartu su Rusija) karinį režimą, kuris siekia nuversti Jungtinių Tautų pripažintą Libijos vyriausybę? Pasisakiau ir dėl Rusijos siekių sukurti A2/AD tipo tvirtovę Libijoje, apie ką parašiau čia aukščiau.

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!