„Psichologai yra žmonių priešai“, – po pokalbio su nauju pacientu sumurmėjo mano kolega psichiatras. Ir aš su juo sutinku. Nes viena iš mano darbo vietų yra psichiatrinė ligoninė.
Psichikos ligomis sergančių žmonių problema ta, kad jie nesupranta, kas su jais vyksta. Tuo pat metu žmogus jaučia, kad kažkas su juo yra „ne taip“, ir pradeda ieškoti pagalbos.
Po sovietmečio žodis „psichiatrija“ išlieka bauginantis, todėl dažniausiai einama pas psichologus. Siaubas yra tas, kad psichologai šios srities visai nežino. Psichologai nėra už nieką atsakingi ( visada kaltinamas gydytojas, psichologas – ne! ).
Tada aš vedžiau nedidelę paskaitą, kurios esmė buvo ta, kad žmogus, be sielos, turi ir kūną su krūva organų, kurių ligos veikia psichiką . Pvz., kai sutrinka skydliaukės veikla, žmogus tampa irzlus, su tuo jis eis pas psichologą… O žodį „tinginystė“ žmonės dažnai vadina apatija, kurios priežastys gali būti keliolika ligų. Tokiais atvejais negydant pagrindinės ligos psichologo ar psichoterapeuto darbas neturi prasmės.
Gana greitai pradėjau suprasti, kad turiu keistų paviršutiniškų, skirtingų, daugiausiai pasenusių žinių rinkinį. Didžiulį bagažą primityvių schemų ir klišių.
Automobilių meistras, baigęs profesinę mokyklą, ne tik žino, kur automobilyje yra variklis, kur yra karbiuratorius ir pan., Bet ir žino, kaip jį sutvarkyti. Balerina, baigusi baleto mokyklą, moka šokti. O ką gali padaryti psichologai? Kokiam darbui jie ruošti?
Aš studijavau sovietinį mokslą. Tačiau visus šiuos metus nebuvo suformuluoti aiškūs reikalavimai – ką psichologas turėtų žinoti ir sugebėti padaryti. Nėra moralės ir etikos standartų sampratos, todėl „nepadaryk žalos“ netaikomas psichologui.
Psichologų rengimo programos iš tikrųjų nepasikeitė. Po perestroikos staigiai išaugo šios srities specialistų poreikis. Šiandien juos ruošia beveik kiekvienas humanitarinis universitetas.
Daugelio dabartinių psichologų mėgstamiausia pramoga yra „kabinti makaronus ant ausų“ ir perduoti spėliones kaip realybę.
Tuo pat metu psichologinių paslaugų populiarumas ir toliau auga. Įdomiausia, kad tarp jų yra padorių, nuoširdžių žmonių, kurie nuoširdžiai nori tau padėti … Labai gaila, kad didžioji jų dalis yra nekompetentingi.
Sunku įsivaizduoti laikraštį ar žurnalą be psichologo puslapio. Taip pat daugybė psichologinių mokymų, kursų ir konsultacijų, kur gausite nuostabių rekomendacijų: „kaip gyventi be vidinių konfliktų“, „Kaip užpildyti vyrą“, „Kaip mylėti save“ (oi, tai ne kas kita, kaip masturbacija).
O kokia psichologinių treniruočių gausa! Darbas su psichika ir konvejeriu yra du nesuderinami dalykai .
Tačiau žmonėms patinka mokymai. Gyvenimas beveik nesikeičia. Tačiau įgyjama greito problemų sprendimo iliuzija. Ir yra su kuo pabendrauti. Vis dėlto neaišku, ką bendro turi psichologija – išversta kaip „sielos mokslas“?
Psichiatrinėje ligoninėje, kurioje aš dirbu, kas penktas dalyvavo mokymuose ar lankėsi pas psichologus. Šie mokymai „išjudina“ emocijas, kurios daugelio žmonių psichikai yra ir nepageidautinos, ir tiesiog pavojingos. Bandžiau kai kuriems psichologams tai paaiškinti. Jis pakėlė tuščias akis į mane ir ramiai atsakė: „Kol jie mokės, tol juos priimsiu“.
Žinoma, yra puikių, kompetentingų specialistų, atsakingų už savo darbą. Ne, jokiu būdu nesielgiu kaip teisėjas ar žmonijos gelbėtojas . Bet man už kiekvieno neraštingumo ir neatsakingumo atvejo yra gyvas žmogus.
Siūlome taip pat atkreipti dėmesį ir į pačius psichiatrus, kaip jie elgiasi vienose ar kitose situacijose:
Eugenija Beliakova
Matau, kad žmonės nelabai domisi psichologijos studijų programomis, ta linkėčiau padaryt, kuris nežino ką daro psichologas. Psichologas dirbantis gydymo įstaigoje – kuria ir padeda įgyvendinti inervencines programas (apie alkoholį, narkotines medžiagas, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir pan.), Jeigu jis specializuojasi, pvz., Onkopsichologijoje, jis yra mokinamas medicininių žinių apie onkologines ligas, kaip konsultuoti sergančius žmones, kaip padėti išgyventi ligą ir t.t. Medicinos psichologas padeda žmogui suprasti apie skausmą, kurį patiria lėtinių ligų atveju. Dažnai tas skausmas didesnis jei žmogus linkęs į nerimą, depresiškumą ir daug visokių asmenybinių dalykų, būtų galima vardinti ir vardinti ka daro psichologas tik gydymo įstaigoje.
Aišku yra visokiu specialistu, bet dabar ruošiami yra kruopščiai ir tikrai jie nebaigia universtiteto taip lengvai.
Maža ką ten kas ruošia. Pinigus moka, tai ir ruošia. Psichologas ne gydytojas, bet daugelyje gydymo įstaigų, ypač rajonuose, jie pakeičia psichiatrus. Netiki? Nes čia Lietuva.
fileconvoy . com/dfl.php?id=gb869535de27416d11000215647d4abc7cb68059f88
Sveikata yra : dvasinė, socialinė, fizinė, ir emocinė vertybės. Tai pso apibrėžimas. Dauguma apue psichologiją kaip ir apue finansinį raštingumą, žinių nė mumų. O niri turėt ir vienų ir kitų vertybių. Reik mokytis, pažinti, sižinoti, praktikuoti. Kitu atveju mes maugliai. Šiandien betkuriame pardavime koduota psicho įtaka, mys veikia, mes nesuvikiam, nesvarbu kokio dydžio diplomą turim kišeniuje. Jei nežinai, nesupranti. Lietuvoje pragariškai žemas pasicholiginis klimatas. Prasčiau nei karo apimtuose kraštuose.😀
Psichologas – ne gydytojas. Ką jie veikia medicinos įstaigose?
Mala š… arba kaip gražiai išsireikšta „„kabinti makaronus ant ausų“ ir perduoti spėliones kaip realybę”.
Psichologais gali būti bet kokia eilinė bobelė , o psichiatru tik gydytojas . Va jums ir skirtumas . Tik baimė kreiptis į psichiatrą Lietuvoje yra visiška kvailystė ir klaidingas požiūris į ligą. Žmonėms atrodo kažkas tokio gėdingo ir baisaus , jei pats ar kas nors iš giminių gydosi pas psichiatrą , todėl užuot kreipęsi į profesionalą gydytoją , pradeda vaikščioti pas psichologus , būrėjas , šarlatanus ir visokius kitokius ”gelbėtojus”. Tokiu būdu jie lieka ”švarūs”,be įrašo ligos istorijoje , bet su pablogėjusia psichine sveikata. Dar blogiau , jei pradeda savarankiškai naudoti įvairius raminančius ar psichotropinius vaistus , nepasikonsultavę su gydytoju . Tik deja mūsuose žmonės dar labai tamsūs ir nesupranta psichikos ligų gydymo esmės.
Baimė ne be pagrindo, nes bet kokios problemos gydomos psichotropiniai ir žmonės pasodinami ant „adatos” – ant legalių narkotikų, psichotropinių. Pats kelis tokius pažįstu. Visų jų laukia ankstyva mirtis, nes sutrikusios daugybė normalių funkcijų, baisus antsvoris ir problemos su širdimi. Iki kreipimosi pas psichiatrus visų šitų problemų nebuvo.
Gaila žmogaus kas rašė straipsnį, nes matyti kad tikrai nesupranta apie ką rašo, niekada negalima sakyti ką nors apibūdinant „visi ” nes žmonės yra skirtingi. O kuo skiriasi psichologo ir psihiatro darbo specifika, tai taip reikia baigti labai nemažai mokslų kad tai sužinotum, nes vienu straipsniu tai paaiškinti tikrai neįmanoma. Psicologai nėra nei priešai nei draugai, jie dirba savo darbą ir tikrai labai sunkų darbą. Be to psichiatrija nuo psichologijos neatsiejami mokslai, jie vienas kitą papildo tai vadinama kompleksiniu gydymu.
Nežiniukų baimės akys didelė, bijotų verčiau manipuliatorių, jie 1000- ius kartų daugiau žalų pridaro
O tu žiniukas? Žinai tik tai, ką leidžia žinoti. Žingsnis į kairę ar į dešinę – tabu.
Straipsnis apie nieka. Ir tie, ir tie vienodai svarbūs. Kam cia dabar juis priesinti ir karo stovii skelbti.