Patiko? Pasidalinkite!

Sibiro taiga – didžiausias vientisas miškų masyvas Žemėje – ilgą laiką buvo laikoma neįveikiama gamtos tvirtove. Tačiau šiandien šie „planetos plaučiai“ dūsta. Kol tarptautinė bendruomenė diskutuoja apie klimato kaitą, Rusijos gilumoje vyksta tylus, bet masiškas ekocidas, kurį tiesiogiai maitina milžiniškas Kinijos pramonės apetitas, o Rusijos valdžia į tai žiūri pro pirštus.

Ekonominis naikinimas skaičiais

Statistika atskleidžia kraupų vaizdą. Remiantis palydovinio stebėjimo sistemos „Global Forest Watch“ duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius Rusija prarado daugiau nei 70 milijonų hektarų miško danga – plotą, didesnį už Prancūziją. Didžioji šio proceso dalis vyksta Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose.

Pagrindinis šio naikinimo variklis yra eksportas: apie 60–70 % visos Rusijoje paruošiamos medienos keliauja tiesiai į Kiniją. Rusija tapo pagrindine žaliavų baze Kinijos baldų ir popieriaus pramonei, nes pati Kinija, saugodama savo gamtą, dar 2017 m. įvedė griežtus apribojimus kirsti nuosavus miškus. Skaičiuojama, kad apie 20–50 % Sibire nukertamos medienos yra nelegali arba „pusiau legali“, gauta klastojant dokumentus.

Kinijos kompanijų invazija ir „miško mafija“

Kinijos bendrovės Sibire veikia agresyviai ir sistemingai. Jos naudojasi Rusijos įstatymų spragomis, leidžiančiomis nuomotis milžiniškas teritorijas 49 metams už simbolinę kainą. Pasienio regionuose išdygo tūkstančiai kiniško kapitalo valdomų lentpjūvių, kurios dirba visą parą.

Dažniausia schema – vadinamieji „sanitariniai kirtimai“. Dokumentuose nurodoma, kad miškas yra ligotas ar pažeistas kenkėjų, todėl jį būtina išpjauti. Realybėje plynai iškertami sveikiausi, vertingiausi medynai. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Irkutsko srityje ar Krasnojarsko krašte, vietos gyventojai fiksuoja begalinius ešelonus rąstų, kasdien judančius link sienos, kol jų gimtieji miškai virsta kelmynais ir pelkėmis.

Kodėl Kremlius užmerkia akis?

Rusijos politinė vadovybė į šią katastrofą reaguoja abejingumu, kurį diktuoja geopolitinė priklausomybė. Po Vakarų sankcijų įvedimo Kinija tapo pagrindine Rusijos ekonomine partnere, todėl gamtos ištekliai – nafta, dujos ir miškas – tapo valiuta, kuria atsiskaitoma už Pekino palankumą.

Sisteminė korupcija leidžia vietos valdininkams ignoruoti pažeidimus mainais į kyšius, o miškų apsaugos tarnybos yra tiek nuinfansuotos, kad vienas girininkas dažnai turi prižiūrėti plotą, prilygstantį nedidelei valstybei. Be to, masiški miškų gaisrai dažnai tampa patogiu įrankiu nuslėpti nelegalių kirtimų pėdsakus: pelenai nepalieka įrodymų, kiek medžių iš tiesų buvo nukirsta prieš ugniai pasirodant.

Pasaulinė kaina

Sibiro miškų naikinimas nėra tik regioninė Rusijos problema. Tai globali grėsmė. Iškirtus taigą, atidengiamas amžinasis įšalas, kuris pradeda tirpti, į atmosferą išleisdamas milžiniškus kiekius metano – šiltnamio efekto dujų, kurios klimato kaitą spartina dar labiau nei anglies dvideginis.

Rusija, leisdama Kinijos kompanijoms beatodairiškai eksploatuoti Sibirą, prekiauja visos žmonijos ateitimi. Jei kirtimo tempai nebus sustabdyti, „pasaulio plaučiai“ nustos valyti orą, o jų vietoje likusi dykra taps paminklu žmogaus godumui ir valstybiniam trumparegiškumui.


Patiko? Pasidalinkite!