Švedų biologai nustatė, kad nikotinas blokuoja estrogeno – moteriško lytinio hormono – gamybą. Pasak mokslininkų, tai paaiškina tam tikrą rūkančių moterų „vyrišką“ elgesį.
Apie tabako įtakos smegenų pokyčių molekulinius mechanizmus ir jų pasekmes sveikatai
Nikotino poveikis žmogui yra gerai ištirtas. Yra žinoma, kad ilgalaikis cigarečių vartojimas sukelia tokias ligas kaip hiperglikemija, arterinė hipertenzija, aterosklerozė, tachikardija, aritmija, krūtinės angina, koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas ir miokardo infarktas. Kartu su derva nikotinas prisideda prie plaučių, liežuvio ir gerklų vėžio vystymosi. Rūkymas taip pat sumažina kraujotaką visame kūne, o tai savo ruožtu pažeidžia nervus. Dūmuose taip pat yra laisvųjų radikalų – molekulių, kurios atakuoja visus kūno organus ir audinius.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, rūkymas yra pagrindinė mirties priežastis, kurios galima išvengti. Kasmet nuo cigarečių miršta daugiau žmonių nei nuo ŽIV, narkotikų, alkoholio, autoavarijų ir šautinių žaizdų kartu paėmus. Tuo pačiu metu JAV toli gražu nėra labiausiai rūkanti šalis.
Apskritai nikotino fiziologinis poveikis organizmui nepriklauso nuo lyties, tačiau yra tam tikrų skirtumų. Yra žinoma, kad moterys greitai pripranta ir joms sunkiau sekasi mesti rūkyti. Dažniausiai tai siejama su judresne psichika ir priklausomybe nuo nuotaikos, taip pat nerimu dėl svorio priaugimo metant rūkyti. Tačiau mokslininkai mano, kad priežastys slypi giliau – medžiagų apykaitos lygmenyje.
Nikotinas metabolizuojamas kepenyse per daugybę biocheminių reakcijų. Maždaug 80 procentų paverčiama kotininu, kuris plazmoje išlieka iki 16 valandų, o likusi dalis – į kitus metabolitus, kurie išsiskiria su šlapimu. Prieš keletą metų amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad moteriški hormonai pagreitina nikotino apykaitą, dėl to toksinai greičiau pasišalina iš organizmo. Dėl to moterys lengviau toleruoja rūkymo padarinius, o priklausomybė atsiranda anksčiau.
Hormoninių reakcijų ypatumais autoriai aiškina ir kitus skirtumus tarp vyrų ir moterų su rūkymu susijusiuose reikaluose. Visų pirma, moterys yra atsparesnės pakaitinei nikotino terapijai, jos dažniau išgyvena atkryčius bandydamos mesti rūkyti, aiškiau pasireiškia paveldimumo veiksnys. Be to, jiems kyla didesnė rizika susirgti ligomis, tiesiogiai susijusiomis su tabako vartojimu, pavyzdžiui, plaučių vėžiu ir širdies ligomis.
Yra žinoma, kad nikotinas neigiamai veikia smegenų kraujotaką, skatina kraujo krešulių susidarymą, sutrikdo kraujo ir smegenų barjero bei kraujagyslių sieneles dengiančių endotelio ląstelių apsauginę funkciją, o tai sukelia uždegimą. Moterims, be šių įprastų žalingų padarinių, priklausomybė nuo nikotino sumažina lytinio hormono estrogeno kiekį. Dėl to sutrinka normalus menstruacinio ciklo periodiškumas, ankstyva menopauzė ir atsiranda kiti hormoniniai sutrikimai.
Yra trys estrogenų tipai: estradiolis, estronas ir estriolis. Jie organizme susidaro iš androgenų – vyriškų lytinių hormonų, kuriuos gamina vyrų sėklidės, o moterų – kiaušidės. Veikiant aromatazės fermentui, kuris gaminamas talamuose (centrinėje smegenų dalyje), vyriškas hormonas testosteronas paverčiamas moterišku estradioliu, o androstenedionas – estronu. Iš jų kitame etape susidaro trečiasis moteriškas hormonas estriolis. Vyrų talamas gamina žymiai mažiau aromatazės nei moterų, todėl estrogenų sintezė pas juos neaktyvi.
Neseniai švedų mokslininkai pirmą kartą eksperimente, kuriame dalyvavo žmonės, nustatė, kad nikotinas slopina estrogeno gamybą moters smegenyse. Jie pristatė rezultatus 35-ajame Europos neuropsichofarmakologijos koledžo (ECNP) kongrese, kuris įvyko 2022 m. spalį Vienoje.
„Poveikis gali būti stebimas net po vienos nikotino dozės, atitinkančios vieną cigaretę, o tai rodo, kiek rūkymas paveikia moters smegenis“, – kolegijos pranešime spaudai cituojama tyrimo vadovė, Upsalos universiteto docentė Erika Komasko. Galbūt estrogenų gamybos mažėjimas plinta ir kitos funkcijos, pavyzdžiui, moterų reprodukcinė sistema.
Autoriai dirbo su dešimties sveikų savanorių moterų grupe. Jiems į nosį buvo sušvirkšta nikotino dozė, kurią paprastai vartoja rūkaliai, o kartu su radioaktyviuoju žymekliu, sudarytu iš molekulės, kuri jungiasi su aromataze. Dėl šios priežasties mokslininkai, naudodami magnetinio rezonanso (MRT) ir pozitronų emisijos (PET) tomografijos metodus, galėjo stebėti, kiek fermento gaminama ir kurioje smegenų dalyje.
Nuskaitymas parodė, kad prieš pradedant eksperimentą aromatazės buvo įvairiose diencephalono dalyse – talame, pagumburyje ir migdoliniame kūne. Šios limbinės sistemos sritys yra svarbūs endokrininių procesų ir daugelio pagrindinių kūno funkcijų valdymo centrai. Įvedus nikotino, aromatazės kiekis talamuose smarkiai sumažėjo. Taip mokslininkai pirmą kartą tiesiogiai pamatė, kur gaminamas estrogenų sintezei reikalingas fermentas, ir gavo patvirtinimą, kad nikotinas stabdo jo susidarymą.
Pasirodo, hormonine prasme su kiekviena cigarete moteris tampa vyriškesnė, nes mažesnis vyriškų hormonų kiekis paverčiamas moteriškais. Tuo, anot mokslininkų, galima paaiškinti vyriškų bruožų atsiradimą rūkančių moterų elgesyje, taip pat kai kuriuos fiziologinius pokyčius – pavyzdžiui, šiurkštų balsą.
Anksčiau mokslininkai nustatė, kad neuronų tinklai, atsakingi už nuotaiką, agresiją ir seksualinį elgesį, yra susiję su aromatazės ekspresija. Eksperimentuose su primatais ekspertai stebėjo, kaip pasikeičia gyvūnų elgesys ir neurofiziologija suleidus nikotino dozę.
Estrogenų vaidmuo tuo neapsiriboja. Yra žinoma, kad moteriški lytiniai hormonai užtikrina normalią kraujotaką smegenyse, todėl moterys daug mažiau jautrios insultui, o susilpnėjus jų gamybai smegenys tampa jautresnės išeminiam pažeidimui.
Tačiau yra ir gerų naujienų. Laiku nustojus rūkyti, atsistato hormoninis fonas. Tiesa, jei pokyčiai nenuėjo per toli. Be to, mažai tikėtina, kad viskas priklauso nuo vieno veiksnio.
„Priklausomybė nuo tabako yra sudėtingas sutrikimas”, – komentuodamas tyrimą rašo Amsterdamo universiteto akademinio medicinos centro psichiatrijos ir narkologijos profesorius emeritas Wim van den Brink . „Mažai tikėtina, kad specifinis nikotino poveikis talamui ir estrogenų gamybai paaiškina visus pastebėtus rūkančiųjų vyrų ir moterų vystymosi, gydymo ir rezultatų skirtumus, tačiau ši kryptis tikrai nusipelno tolesnio tyrimo.
Natūraliai kyla klausimas: ar estrogenų atsargas galima papildyti pakaitine hormonų terapija (HRT)? Gydytojai nerekomenduoja to daryti, bent jau nepasitarę su gydytoju, nes kyla pavojus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, PHT nesuderinama su rūkymu. Taigi jūs vis tiek turite atsikratyti blogo įpročio.
BV inf.