Patiko? Pasidalinkite!

Nesvarbu, ar žmogus gyvena regiono miestelyje,  ar kaime , ar didmiestyje jis turi jausti šalies pažangą, naudotis infrastuktūros patogumais, ir tik tada visose vietovėse bus pakankamai žmonių, kurie sieks savo vietovės gerovės, taip kurdami visos Lietuvos gerovę. Viena iš svarbiausių vietovių raidos sąlygų kultūros, medicinos, socialinių paslaugų prieinamumas, darbo vietų pasiūla. Taigi, regiono vietovių ir didmiesčio žmonių gyvenimo sąlygos skirias ir užkampio sindromas veržiasi į mažas gyvenvietes, kuriose jaučiamas atotrūkis nuo didelių miestų, bendruomenių senėjimas ir nesugebėjimas atkurti savęs.  Reikia pokyčio, pokytis yra įmanomas, naudojant šiuolaikines technologijas. Svarbus faktorius, įveikiant vietovės uždarumą, yra viešasis transportas.

Šiomis paslaugomis negali pasinaudoti ne viena žmonių socialinė grupė ir visai įmanoma, kad tai atsitinka dėl nelankstaus maršrutų sudarymo: nekeičiami maršrutai per šventes, nederinami su viešais renginiais,  menkai organizuojamas kultūros turizmas, daugelis žmonių turinčių judėjimo problemų turi išbraukti save iš keliaujančių žmonių sąrašų. Labai reikalingos  kainų nuolaidų akcijos daugiavaikėms šeimoms. Problemų atsiranda, kai autobuso modelis ir  autobuso stovėjimo aikštelės išmatavimai tarpusavyje nedera. Sunku rasti informacijos apie maršrutus. Taigi, susisiekimui tobulinti galimybių netrūksta, tačiau metų metais padėtis nekinta. Apie tai ir kalbamės su susisiekimo ministerijos atstovais.

Keleivinis transportas plečia ar riboja gyventojų mobilumą, gelbsti vietovę nuo užkampio reputacijos – jūsų  miestų ir miestelių keleivinio transporto ateities vizija?

Transporto ateities vizija yra patogus, efektyvus, keleivių poreikius tenkinantis keleivinis transportas. Tai yra yra priemonė gerinti gyventojų mobilumą, ko ir siekia Susisiekimo ministerija kartu su kitomis institucijomis.

Ar numatomi, kokie  buvusio miestuose istorinio keleivinio transporto atkūrimai ar atnaujinimai?

Miestuose vietinį susisiekimą užtikrina savivaldybės ir jų įgaliotos institucijos, todėl apie konkrečius miestų planus derėtų klausti konkrečių savivaldybių.

Keleivinio transporto grafikai būtinas susisiekimui dalykas .  Be tvarkingo, tikslaus grafiko, skelbiamo ir koreguojamo grafiko patikimo susisiekimo sukurti neįmanoma. Kodėl grafikai tampa lyg ir įslaptinti.  Miesteliuose nėra  vizualios informacijos stotelėse,  sunku ar neįmanoma rasti  nurodyto autobuso išvykimo ir  atvykimo laiko.  Keleivių nėra dėl informacijos stokos, maršrutai  neekonomiški ir galiausiai naikinami, nors galėtų  didinti keleivių mobilumą.  Kodėl neieškoma sprendimų?

Vežėjai, turintys leidimus vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais (išskyrus miesto), sudaro sutartis su autobusų stočių, nurodytų patvirtintuose autobusų eismo tvarkaraščiuose, savininkais (valdytojais) ir su stočių, prižiūrinčių autobusų eismo tvarkaraščių būklę reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų (išskyrus miesto) stotelėse, savininkais (valdytojais). Jei tvarkaraštis yra sugadintas ar jo nebėra, turi būti informuojama atitinkama stotis. Tvarkaraščiai viešai skelbiami ne tik stotelėse, bet ir interneto svetainėje https://www.visimarsrutai.lt/.

Greitai prasidės atostogų sezonas. Šeimų buitį, jos monotoniją labai pagyvintų išvykos į gamtą. Tačiau, jei šeima gausi atostogauti jai kartu sudėtinga – neleidžia biudžetas.   Ar ekonomiškai labiau pasiteisina vežioti viešuoju autobusu orą ar suteikti galimybę  didesnėms grupėms važiuoti už pigesnius bilietus?

Tolimojo susisiekimo maršrutuose vežėjai turi teisę patys nustatyti bilieto kainą, parinkti keleivių srautus atitinkantį transportą. Vežėjai konkuruoja tarpusavyje ne tik kaina, bet ir paslaugos kokybe, jų siekis yra pritraukti kuo daugiau keleivių ir suteikti jiems lūkesčius atitinkančią paslaugą. Kuo daugiau keleivių pervežama, tuo ekonomiškai geriau ir pačiam vežėjui, todėl vežėjai nėra suinteresuoti važinėtis tuščiais autobusais.

Kokios lengvatos numatomos moksleiviams ir studentams? Kokia priemonė labiau pasiteisintų: lengvatos daugiavaikėms šeimoms, studentams, moksleiviams ar lengvatos ypač didelius  specialiuosius poreikius turintiems asmenims, dėl kurių praktiškai nebegali pasinaudoti lengvata? Tai kažkaip negražu ir moraliniu požiūriu – siūloma, nes tikisi, kad nepasinaudosite.

Susisiekimo ministerija nėra lengvatų politiką Lietuvoje formuojanti institucija. Sprendimus dėl lengvatų priima Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Per šventes privatus keleivinis transportas  sukelia kamščius keliuose, perpildo stovėjimo aikšteles, užgriozdina kiemus, sudaro situacijas transporto avarijoms. Ar nėra įmanoma organizuoti akcijų vykti į šventes su viešuoju transportu? Žmonėms būtų suteiktos sąlygos aplankyti tradicines miestelių šventes, teatro, muzikos festivalius, nuvykti kapinių tvarkyti ir pan.

Švenčių organizatoriai arba suinteresuoti asmenys turėtų informuoti atitinkamas viešąjį susisiekimą organizuojančias institucijas apie tokių reisų poreikį. Dalis savivaldybių švenčių metu koreguoja maršrutus, kad būtų patenkinti galimai išaugsiantys keleivių poreikiai.

Vyresnio amžiaus žmonėms tikra kankynė įlipti ir išlipti iš keleivinio transporto. Jei visame pasaulyje egzistuoja pagalbos priemonės – negali būti, kad Lietuva jų neturėtų, tačiau nėra informacijos sklaidos. Autobusų vairuotojai  mini kad nesuderinti automobilio  konstrukcijos ir šaligatvio aukštis, todėl automobilis negali privažiuoti prie stovėjimo aikštelės, niekas nepasiūlo patogaus išlipimo būdo. Kodėl?

Siekdami padidinti vyresnio amžiaus ir su specialiaisiais poreikiais žmonių integraciją bei judėjimo galimybes, tobuliname esamą infrastruktūrą, todėl tokių atvejų, kai keleiviams nėra patogu išlipti ar bendrai keliauti, ateityje tik mažės.  Norint padidinti užkampio žmonių mobilumą, be mažųjų transporto priemonių neapsieisime. Tačiau , pagausėjus tokių priemonių ,yra miestų ir miestelių savivaldybių vadovų, kurie šaukiasi policijos pagalbos. Ar bus organizuotas saugus, racionalus tokių transporto priemonių vairavimas? Kaip tai įsivaizduojate?

Vairuotojai, vežantys keleivius, turi gauti pradinę profesinę kvalifikaciją ir periodiškai (kas penkerius metus) atnaujinti profesines žinias. Mokymų metu (180 valandų teorijos ir 20 valandų praktikos) vairuotojai taip pat gauna žinias ir praktinius įgūdžius apie transporto priemonės ekologinį, tausojantį aplinką, vairavimą.

Gal yra žinoma apie netradicinių kelionių plėtros iniciatyvas, kaip antai: pavėžėjimas arkliais, rikšos transportu?

Visos iniciatyvos, prisidėsiančias prie tvaraus transporto, yra sveikintinos. Nuo 2020 m. buvo leista pavėžėjimo paslaugą teikti su triratėmis transporto priemonėmis (tuk-tukais), kas yra aktualiausia kurortiniams miestams.

Galbūt galite atsakyti kada atsiras politinė valia, kad žvyrkelių Lietuvoje būtų mažiau?

Žvyrkeliai asfaltuojami buvo visuomet. Per praėjusią 2016-2020 metų Vyriausybės metų kadenciją pavyko išasfaltuoti 1429 kilometrus valstybinių kelių su žvyro danga. Žvyrkeliai bus asfaltuojami ir toliau – per artimiausius kelerius metus planuojama išasfaltuoti virš 400  kilometrų valstybinių žvyrkelių. Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) rengia ilgalaikę iki 2035 metų valstybinių kelių plėtros strategiją, kurioje bus atsakyta į klausimą, kiek valstybinių žvyrkelių Lietuvoje gali likti neišasfaltuota, t. y. kuomet tolesnis asfaltavimas ekonomine ir socialine prasme būtų jau nepagrįstas.

Anykščiuose yra taip vadinamas  „Biržinka“ – kelias kurio puse kelio yra asfaltuota, o kita puse ne. Kada bus padaryta iki galo ir kiek tokių kelių yra Lietuvoje?

Kelio ruožas „Biržinka“ yra valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 119 Molėtai – Anykščiai ruožas nuo magistralinio kelio A6 iki Anykščių miesto. Kelias Nr. 119 yra išasfaltuotas, Lietuvoje nėra neišasfaltuotų valstybinės reikšmės krašto kelių. Tačiau minėto kelio ruožo asfalto dangos plotis yra siauresnis nei 5 metrai ir neatitinka tokiam keliui taikomų reikalavimų. LAKD sudarė tokių kelių atskirą prioritetinį sąrašą ir minėtas kelio ruožas šiame sąraše užima 4 vietą. Šiuo metu Susisiekimo ministerija kartu su LAKD ieško galimybių sutvarkyti valstybinės reikšmės krašto kelius, kurių dangos plotis siauresnis nei 5 metrai. Planuojame, kad per artimiausius kelerius metus didžioji dalis šių kelių bus suremontuota.

Mindaugas Jonušas


Patiko? Pasidalinkite!