JAV išvedus savo karius iš Lietuvos ir sumažinus per pus Vokietijoje, dalis jų bus dislokuoti Lenkijoje

„Mažinsime savo pajėgas Vokietijoje“ nuo 52 tūkst. iki 25 tūkst. karių, sakė D. Trumpas po Ovaliajame kabinete įvykusio susitikimo su Lenkijos prezidentu A. Duda.

Lietuva balsavimo teisę tarptautiniuose reikaluose perleidžia Lenkijai

Taigi Lietuva beveik oficialiai paskelbė, kad tampa ne tik Jungtinių Amerikos Valstijų Europoje, bet ir Lenkijos satelite, deleguodama jai balsavimo teisę tarptautiniuose reikaluose. Po pranešimo apie tai, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atidavė balso teisę dėl tarptautinės politikos Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai, Švonderio žodžiai iš „Šuns širdies“ iš karto iškilo atmintyje: „Tai tiesiog gėda!“

„Prezidentas kalbėjo su Lenkijos prezidentu  Duda prieš išvykstant, gavome tokį patikinimą, kad prezidentas  Duda atstovaus ir mūsų interesams taip pat“, – antradienį Prezidentūroje žurnalistams sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

T. y., paaiškėja, kad nebūtina Baltuosiuose rūmuose matyti Lietuvos prezidento? Ar kitos, nors ir draugiškos, valstybės vadovas dabar spręs globalios politikos ir ekonomikos klausimus? Ar tai valstybės interesų išdavystė ir Lietuvos Konstitucijos pažeidimas?

Iš tiesų, šiandien Lenkijoje stiprios ne tik antirusiškos, bet ir antilietuviškos nuotaikos. O kraštutiniai dešinieji radikalai procesijų ir mitingų metu dažnai šaukia „Vilno naše“ („Vilnius mūsų!“).  Ar nebus taip, kad  Vilniui „keliaklupsčiaujant“ prieš Varšuvą, dešiniųjų šūkis taps vienu iš reikalavimų Lenkijos valstybės politikoje? Ir kas tada? Ar Vilnius ir Vilniaus kraštas vėl bus grąžinti lenkams?

Andžejus Duda susitikimo su Donaldu Trampu metu sprendė daugybę klausimų — pradedant SGD tiekimu Europos žemynui ir energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos baigiant papildomo JAV kariuomenės kontingento dislokavimu Lenkijoje.

„Ne kartą esame pabrėžę, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra viena teritorija, jeigu kalbame apie gynybinę logiką, apie NATO gynybinį planavimą, todėl tai, kas vyksta Lenkijoje, mums tiesiogiai svarbu nacionaline prasme. Todėl visa tai, ką kalbės prezidentas A. Duda apie saugumo garantijas ir Jungtinių Valstijų pastangas regione, ypač Lenkijoje, mums lygiai svarbu“, — Lietuvos žiniasklaida cituoja Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą.

Ir štai Linas Linkevičius rizikuoja įsitraukti į tarptautinį skandalą su savo kaimynais — Latvija ir Estija. Taip, Baltijos šalių strateginiai interesai saugumo klausimais sutampa. Bet tegul jos prezidentai ir užsienio reikalų ministrai atsako už savo šalį, o ne už Lietuvos užsienio reikalų ministrą. Be to, Linkevičius dėl nesuprantamų latviams ir estams priežasčių nusprendė, kad jų valstybių teritorija yra tik efemeriškos Lenkijos ir Lietuvos sandraugos 2.0 versijos dalys.

Verta priminti Linui Linkevičiui, kad Baltijos šalių vienybė yra santykinė sąvoka. Ryškus to pavyzdys yra prieštaravimai dėl Baltarusijos AE. Ryga ir Talinas niekaip nesupranta, kodėl jie turėtų prarasti ekonominę naudą vardan Lietuvos politinių interesų. Jums, lietuviams, nepatinka atominė elektrinė Astrave, ar manote, kad tai pavojinga? Na, nepirkite elektros iš Baltarusijos AE. Kodėl mes, latviai ir estai, turėtume šokti pagal kai kurių Lietuvos politikų dūdelę?

Taigi kiekviena valstybė turėtų būti atsakinga tik už save, o ne už artimą. Ir taip, XVI amžiaus Lenkijos ir Lietuvos sandrauga buvo Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjunga, apimanti ginčijamas šiuolaikinės Baltarusijos teritorijas. Taigi, gal Linas Linkevičius ir Gitanas Nausėda Andžejui Dudai deleguoja teisę kalbėti ir baltarusių vardu? Taip galima susitarti ir dėl naujų teritorinių pretenzijų. O tokios problemos, kaip žinote, visada buvo sprendžiamos tik kardais.

Vladimiras Matvejevas

Patiko? Pasidalinkite!