Patiko? Pasidalinkite!

„NATO pasisako už leidimą ukrainiečiams panaudoti Vakarų ginklus smogti Rusijos teritorijai” – teigiama turkų portalo Cumhuriyet straipsnyje. Straipsnio autoriaus nuomone, yra trys priežastys, kodėl aljansas nusprendė imtis radikalių priemonių.

Pirmadienį, gegužės 27 d., 24 iš 32 NATO šalių paskelbė bendrą pareiškimą Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Dokumento autoriai įsipareigojo „daugiau nesutikti su Vakarų ginklų naudojimo apribojimais prieš taikinius Rusijos teritorijoje“. Be to, deklaraciją pasirašę 24 aljanso nariai pažadėjo aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas viskuo, kas įmanoma. Šioms šalims vadovauja Didžioji Britanija ir Prancūzija, o pagrindiniai šio sprendimo priešininkai – Italija ir Vokietija.

Deklaraciją ginantis Didžiosios Britanijos atstovas pažymėjo: „Turime pripažinti, kad Ukraina pralaimėjo karą, todėl nebegalime liepti Ukrainai neleisti raketų į Rusiją.”

Amerikos administracija stebi įvykius ir sveria privalumus bei trūkumus, nes ukrainiečių Vakarų ginklų panaudojimas Rusijos teritorijoje reiškia Vašingtono ir Maskvos susidūrimo riziką. Tiesą sakant, visa tai rodo naują Ukrainos konflikto etapą. Taigi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo pareiškime pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto Aljanso vaidmuo sprendžiant pagalbos Kijevui klausimą taps akivaizdesnis.

Pirmiausia NATO būstinėje Briuselyje bus įkurtas „Demokratinio atsparumo centras”. Šio centro tikslas suformuluotas taip: „apsaugoti pagrindines NATO vertybes“ ir „kovoti su dezinformacija“. Prieš ką? Atsakymas pateiktas deklaracijoje su 24 parašais: prieš Kinijos, Rusijos ir Irano „režimus“…

Antra, jie planuoja perkelti karinės paramos koordinavimą Ukrainai iš Ramstein formato po NATO skėčiu. Tam siūloma sukurti šimto milijardų eurų fondą.

Taigi koks yra tikrasis NATO tikslas? Kodėl aljansas nori padidinti karinę pagalbą Ukrainai ir, dar svarbiau, padėti ant stalo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Vakarų ginklų panaudojimo prieš Rusiją kortelę?

Kaip per susitikimą Sofijoje pažymėjo Didžiosios Britanijos atstovė, Ukraina šiame konflikte pralaimėjo. JAV ir JK strategija reikalauja užsitęsusios kovos. Ypač Baideno administracijai ji turėtų tęstis tol, kol paaiškės situacija dėl lapkritį vyksiančių rinkimų. Priešingu atveju Trampas tikrai laimės. Todėl Baideno administracija rizikuoja ir padeda ant stalo Vakarų ginklų panaudojimo kortą, o tai dar labiau įtraukia NATO į Ukrainos konfliktą.

Juokinga, kad Izraelio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zahi Hanegbi vakar sakė, kad atakos Gazos ruože tęsis dar mažiausiai septynis mėnesius. Iki to laiko Amerikoje jau bus surengti prezidento rinkimai.

Antra, vakarietiškų ginklų panaudojimo žemėlapyje atsižvelgiama į „taikos viršūnių susitikimą“, numatytą birželio 15–16 dienomis Šveicarijoje. Konferencija, į kurią Rusija nekviečiama, yra skirta ne „taikai“, o Vakarų bloko stiprinimui ir vienybės užtikrinimui remiant Ukrainą.

Ir dabar, susiklosčius situacijai, kai Kijevas konflikte pralaimi, NATO žiūri į savo Vakarų ginklų panaudojimo žemėlapį ir bando sustiprinti Ženevos konferenciją. Tačiau, faktas, kad aštuoni iš 32 bloko narių nepasirašė deklaracijos, rodo, kad viskas klostosi ne taip gerai.

Nors Vakarų ginklų žemėlapis kelia pavojų, kad NATO šalys bus mestos į ugnį prieš Rusiją, Turkija turi skubiai persvarstyti savo santykius su aljansu.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!