Uždarame posėdyje Seimo NSGK pritarė KGB-istų įslaptinimui – esą rusai galėtų juos šantažuoti (video)

Uždarame posėdyje Seimo NSGK pritarė KGB-istų įslaptinimui

Naujienų agentūros paskelbė, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė siūlymui viešinti savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.

Tačiau NSGK patarėjas Dmitrijev LL informavo kad “Vyko svarstymas, galutinis sprendimas nepriimtas, komitetas tobulins įstatymo projektą pagal jam pateiktus Seimo narių pasiūlymus, taip pat ir kitiems įstatymo straipsniams. Galite pasižiūrėti posėdžio transliaciją. Ji šiam klausimui yra vieša”.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos projektą, kad būtų paviešintos valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.

Siūlymui paviešinti prisipažinusius bendradarbius nepritarė nei Valstybės saugumo departamentas (VSD), nei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), argumentuodami, kad valstybė kvietė žmones prisipažinti savo noru, duodama tylos pažadą.

Komiteto posėdyje dalyvavęs VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika taip pat pažymėjo, kad atskleidus prisipažinusių pavardes Rusijos tarnyboms taps aiškūs neprisipažinusieji ir taip bus atvertas kelias juos šantažuoti.

Tiesa, jis nepaaiškino, kaip taip gali būti, kad Rusijos tarnybos gali nežinoti savo buvusių KGBistų Lietuvoje.

„Mūsų nuomonė nesikeičia dėl grėsmių, kurias keltų įslaptinimo termino sumažinimas, ir toliau laikomės nuomonės, kad 2015 metais priimtas sprendimas turėtų likti, koks yra. Tai yra pakankamas laiko terminas, kada pagrindas priešiškų valstybių tarnyboms veikti dėl objektyvių priežasčių turėtų būti išnykęs“, – sakė V. Mažeika.

Jis teigė, kad „yra prasmė išsaugoti pažadus, kuriuos valstybė buvo davusi, nes jie buvo duoti tam, kad būtų galima minimalizuoti tuo metu galimą neigiamą priešiškų tarnybų veiklą“. „Dalis asmenų yra prisipažinę, jie savo galimą potencialią grėsmę likvidavę, ir dabar dirbtinai didinti grėsmę juos išviešinant, sudarant galimybes tarnyboms vėl veikti prieš mūsų valstybės saugumą, yra nepagrįsta“, – kalbėjo VSD vadovo pavaduotojas.

LGGRTC vadovė Birutė Burauskaitė, gavusi iš Dalios Grybauyskaitės ordiną už tai, kad sėkmingai jau daug metų slepia KGB-istus, teigė, jog centras laikosi identiškos pozicijos. „Valstybė vis tik davė savo pažadą tų žmonių atžvilgiu ir tie, kurie atėjo prisipažino, atliko lojalumo valstybei tam tikrą žingsnį, jie pasitikėjo valstybe“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė B. Burauskaitė.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kviečiantį KGB bendradarbius „apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“. Tuo pačiu užtikrinta, jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su sovietų saugumu, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs persekiojimų.

„Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu“, – teigta nutarime. Komiteto nariai institucijų vadovų klausė, kokios praktikos dėl buvusių KGB bendradarbių laikomasi kaimyninėse šalyse, minėjo viešinimo kelią pasirinkusios Latvijos atvejį. VSD direktoriaus pavaduotojas V. Mažeika teigė, kad Lietuvos ir Latvijos atvejai nelygintini, nes Latvija valstybės vardu nebuvo pažadėjusi saugoti prisipažinusiųjų paslapties.

„Latvijos Saeima priėmė pataisas ir jose numatė išslaptinti taip vadinamus „KGB maišus“, jie turi specifinį terminą, skirtumas nuo Lietuvos esminis yra tas, kad Latvijos valstybė niekada nebuvo davusi jokio įsipareigojimo saugoti prisipažinusiųjų duomenis, čia yra esminis skirtumas“, – sakė V. Mažeika. REKLAMA Komitetas siūlo atmesti projektą dėl prisipažinusių viešinimo, tačiau svarstys jam registruotus pasiūlymus – į asmenų, kuriems kandidatuojant slaptumo pažadas nustoja galioti, sąrašą šalia prezidento, Seimo bei savivaldybių tarybų narių įrašant ir Europos Parlamento narius bei merus; paprastesnes sąlygas istorikams prieiti prie KGB dokumentų. Dabar informacija apie prisipažinusius bendradarbius įslaptinta 75 metams. Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai. 2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis.

Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai. Pataisas dėl paviešinimo inicijavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krkščioniškų šaimų sąjungos atstovai laikosi pozicijos, kad valstybė jau pakankamai laiko saugojo minėtų asmenų tapatybę, o toliau tai daryti neteisinga buvusių disidentų atžvilgiu. Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys. Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.

“Laisvas laikraštis” nemažai rašė apie KGBistus, prisipažinusius ir ne:

L. Andrikienė.Šis straipsnis 2014 m., tačiau išlieka šviežias, kaip. agurkai vasarą iš prižiūrėto šiltnamio.

Pagaliau aiškėja, kodėl Lietuva taip niekada nepriėmė Desovietzacijos įstatymo, ir kodėl visuose pagrindiniuose valstybės postuose sėdi neprisipažinę ir užsimaskavę KGB agentai, po Nepriklausomybės paskelbimo staiga tapę karščiausiais Lietuvos patriotais.Europarlamentarė Laima Andrikienė, dešinioji Vytauto Landsbergio ranka – KGB agentė „Marija“, kuri dirba KGB dar nuo 1988 m., ir vykdė įvairiais KGB užduotis. Prokuratūra jau pripažino, kad Vlado Gulbino pareiškimas, kad Vytautas Landsbergis yra KGB agentas „Dėdulė“, nėra joks šmeižtas, o faktų konstatavimas. Juokingiausia, kad visą medžiagą apie KGB-ištus rinko ir Liustracijos komisijai pateikė VSD, kuriai penkis metus vadovavo KGB atsargos karininkas Arvydas Pocius. Pastarąjį į šias pareigas paskyrė laikinasis prezidentas, taip pat kadrinis KGB savanoris, į kadrinę KGB tarnybą nepriimtas tik dėl silpnos sveikatos, Artūras Paulauskas.

Galiausiai pati ekscelencija Dalia Grybauskaitė mums sako, kad ji nėra KGB agentė, ir kad ją į JAV stažuotis 1991 m. siuntė Lietuvos vyriausybė, nors niekur tokio Vyriausybės nutarimo nėra, o pati D.Grybauskaitė painioja datas – JAV ji praleido 10 mėnesių ne 1991, o 1990 m., kol amerikiečiai ją dėl kažkokių priežasčių šsiuntė ją iš JAV.Tai įrodo „Laisvo laikraščio“ turimi dokumentai – 1988 m. spalio 11 d.   šifruota slapta telegrama, kurią į Maskvą, KGB būstinę siuntė Lietuvos TSR KGB 6-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas papulkininkis E.V.Miškinis.

Šioje telegramoje rašoma: „Dėl A.L.M.“ išvažiavimo į užsienį. 1988 m. spalio 11 d. į Maskvą dėl tolimesnio komandiravimo į Didžiąją Britaniją stažuotei Mančesterio universitete 10 mėnesių pagal Gosapropromo liniją atvažiuoja kandidatas verbavimui KGB agentu – Andrikienė Laima Marcelinovna, gimusi 1958 m., lietuvė pagal tautybę, nepartinė, Lietuvos PII (?) žemės ūkio mokslinė bendradarbė, specialybė – ekonomistė matematikė, ekonominių mokslų kandidatė, ištekėjusi.

Moka anglų kalbą. Operatyvinis kontaktas su ja buvo užmegztas 1988 m. balandį, kandidatė charakterizuojama teigiamai. Prieš išvykimą įvyko pokalbis, kuriame buvo kalbama apie užsienio spec. tarnybų veiklą sovietinių piliečių atžvilgiu užsienio šalyse. Dėl papildomos instrukcijos jai duotas operatyvinio darbuotojo Maskvoje telefonas – 924-82-07 (Vladimiras Kimovičius). Kai būtina, galima su ja susisiekti slaptažodžiu „privet ot Pavla Aleksejevičiaus“.

Kitame dokumente, kuri pasirašo Lietuvos TSR KGB 3-iojo skyriaus majoras Černich, jau rašoma daugiau apie tariamos Lietuvos patriotės Laimos Andrikienės verbavimą į KGB: „1988 m. rugpjūčio 29 d. įvyko pokalbis dėl verbavimo su „A.L.M“, kurio metu ši davė savo sutikimą dėl neviešos pagalbos KGB organams. Slapyvardis – Marija. Dėl operatyvinių sumetimų pasirašymas dėl bendradarbiavimo nepaimtas. Dėl konspiracijos (suderinta su centru) „A.L.M.“ į Lietuvos TSR 10-ojo skyriaus sąrašą neįrašyta. Audiokasetė su verbavimo pokalbiu perduota asmeniškai Lietuvos TSR KGB generolui majorui… (neįskaitoma“).Gandai apie tai, kad Laima Andrikienė – neprisipažinusi KGB agentė, sklandė jau seniai 2005 m. Seime vėl pasklido KGB šmėkla – daugelis parlamentarų savo pašto dėžutėse rado dokumento, neva patvirtinančio europarlamentarės Laimos Andrikienės bendradarbiavimo su sovietų saugumo struktūromis faktą, kopijas.

Parlamentarams anonimiškai išplatinta dokumento kopija neva patvirtina, jog konservatorė L.Andrikienė buvo slapta KGB bendradarbė slapyvardžiu „Marija“.Seimo nariai tuo tarpu tiek dokumento kopijos turinį, tiek jo išplatinimo būdą vertino skeptiškai. „Turint kokios nors informacijos, ją paskelbti reikia ne platinant anonimiškai, o dokumentus atiduodant Liustracijos komisijai. Jei informacija tikra, nereikia bijoti“, – BNS ketvirtadienį sakė aukštų valstybės pareigūnų įtraukimo į KGB rezervą sovietmečiu aplinkybes tyrusiai laikinajai komisijai vadovavęs „darbietis“ Skirmantas Pabedinskas.Pasak S.Pabedinsko, „toks anonimiškas dėliojimas kelia abejonių, ar medžiaga nėra sufabrikuota“.

Pagal 2000 metais įsigaliojusį vadinamąjį Liustracijos įstatymą buvę KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojai ir slaptieji bendradarbiai privalėjo prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Prisipažinusiųjų duomenys buvo įslaptinti, o nuslėpusiųjų savo KGB praeitį laukė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.Per nustatytą pusantrų metų laikotarpį Liustracijos komisijai prisipažino maždaug pusantro tūkstančio buvusių KGB darbuotojų ir agentų. Manoma, kad KGB slaptųjų bendradarbių buvo kelissyk daugiau. Komisija nustatė vos keletą tokių, kurie nuslėpė savo ryšius su KGB.Liustracijos komisija iš aukštų valstybės pareigūnų buvo susilaukusi kritikos dėl nepakankamai efektyvaus darbo išaiškinant neprisipažinusius slaptuosius KGB bendradarbius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro direktorė Burauskaitė: juoda yra balta

LL pasiteiravo šio centro direktorės Burauskaitės:- Kokios sankcijos taikomos neprisipažinusiems Lietuvos politikams – KGB bendradarbiams?- Tai yra Liustracijos komisijos funkcija, tačiau taip atsitiko, kad mums dabar siunčia visą informaciją, susijusią su KGB veikla. Nes mes turime tą galimybę patikrinti, ar žmogus bendradarbiavo su KGB, kadangi visą Liustracijos medžiaga yra saugoma pas mus. Nors ja galėtų naudotis ir Liustracijos komisija, ieškodama tam tikrų duomenų – jie turi leidimą dirbti su valstybės paslaptimi.- O kokios sankcijos politikams, pvz., kandidatams į Europos Parlamentą, kurie neprisipažinę KGB bendradarbiai?- Čia veikia tarptautiniai dokumentai, labai painiai suformuluoti, ir dar painiau ir nelabai profesionaliai išversti į lietuvių kalbą. Kadangi Europos Parlamentas yra ne vienos valstybės jurisdikcijoje. Tačiau ta struktūra  nėra reguliuojama mūsų valstybės įstatymais.- Tai kokios sankcijos numatytos tiems neiliustruotiems KGB-istams?- Jokios. Aš tai nematau tokių ryškių asmenybių Europos parlamente, kurie buvo KGB bendradarbiai.- O tokia Laima Andrikienė?- Dėl Laimos Andrikienės buvo priimtas sprendimas, kad ji nebendradarbiavo su KGB, dėl jos buvo daug rašoma. Atvirkščiai – Andrikienė buvo persekiojama KGB.

Buvo bandoma ją užverbuoti, tačiau kai ji nesutiko, buvo visokių kitokių dalykų.- Ką jūs sakote? Aš turiu dokumentų, kurie įrodo priešingai?- Tai prašome mums pateikti. Nes dokumentus mums pateikdavo VSD darbo grupė (prisiminkime, kad VSD daug metų vadovavo KGB atsargos karininkas Arvydas Pocius, kuris irgi pamiršo tai paminėti, kai buvo skiriamas į šias pareigas dar vieno KGB savanorio – dabartinio NSGK pirmininko Artūro Paulausko – aut. pastaba). Dabar jus atsibudote, reikėjo prieš anuos rinkimus mums tą medžiagą pateikti.- Tuos dokumentus gavau tik prieš kelias dienas – jame KGB generolas rašo, kad į Maskvą atvažiuoja „kandidatas verbavimui KGB „ Laima Andrikienė?- Taip, ji buvo kandidatė verbavimui. Kas tai yra „kandidat na verbovku“? Jeigu jis nėra užverbuotas? Tai tik kandidatas, o ne KGB agentas. Tokių kandidatų verbavimui buvo keli žurnalai, ir jeigu dabar mes nežinome, ar jis buvo užverbuotas, kaip mes galime žinoti, ar jis agentas? Mane pačią verbavo, ir aš žinau visą šią procedūrą. Tačiau aš nesutikau, ir viskas tuo pasibaigė.- Tačiau kitas dokumentas sako, kad Laima Andrikienė sutiko teikti „neviešą pagalbą KGB organams“ Ar tai nėra bendradarbiavimo įrodymas?- Aš dabar neprisimenu, nes tai buvo prieš dešimt metų, kai mes ją svarstėme ir vienbalsiai buvo priimtas sprendimas, kad ne, ji nebendradarbiavo. Mes neradome bendradarbiavimo faktų. Jeigu užtektų vieno tokio dokumento, tai mes čia turėtume labai didelį būrį…- O Laima Andrikienė neigė, kad ji bendradarbiavo su KGB?- Aš neprisimenu, ar mes ją kvietėme, ar ji raštu kažką parašė, tiksliai neprisimenu. Tačiau tie dokumentai atsirado tada, kai Laimos Andrikienei iniciatyva buvo Lietuvoje persuktas laikas?- Taip, atsimenu, Andrikienė Lietuvoje įvedė „Europos“ laiką – tada net vasarą temdavo devintą vakare, o aušdavo trečią ryto.

Žmones tą Andrikienės reforma, įvesta tam, kad poniai nereikėtų sukioti laikrodžio, skraidant į Briuselį, labai piktino.- Taip, tada Andrikienė buvo pasidariusi baisi blogietė, aš nežinau, kodėl taip atsitiko?- Todėl, kad dėl tos Andrikienės reformos net vasarą saulė leisdavosi devintą vakare, o kildavo trečią ryte. Tam, kad nereikėtų sukioti laikrodžio rodyklės, Andrikienė pastūmė visą Lietuvą.- Ne, jūs neteisus. Lietuva eina per dvi laiko juostas.- Aš tai puikiai prisimenu.- Esmė yra ta, kad žmonės, kuriems nepatiko laiko persukimas, ėmė ieškoti, kas Andrikienė per tipas, ir nutarė, kad jis yra užverbuota KGB, ir pasipylė į Liustracijos komisiją dokumentai.- Tai jūs manote, kad minėtų dokumentų nepakanka?- Tiesiog turiu juos pažiūrėti. – O koks buvo Liustracijos komisijos išvada dėl Vytauto Landsbergio? Prokuratūra pripažino, kad Vlado Gulbino teiginys, kad jis KGB agentas, nėra šmeižtas?- Jeigu būtų rastas bent vienas popierėlis, apie kurį kalba Gulbinas ar koks nors Kariniauskas, tai jis būtų išviešintas ant kiekvieno stulpo. Taip pat, kaip ir su tuo, kiek buvo rasta Landsbergio pilių Šveicarijoje.- Prokuratūra ir teismas pripažino, kad Gulbinas nemelavo dėl Landsbergio?

Nežinau aš tokių faktų, kad Gulbino žodžiai buvo tiesa. Pasakykite, kodėl tada Landsbergis nepadavė Gulbino į teismą dėl šmeižto?- Padavė, Landsbergis parašė skundą dėl Gulbino tariamo šmeižto, prokurorai metus tyrė, ir parašė, kad jokio šmeižto Gulbino žodžiuose nėra. Jūs gal neskaitote laikraščių, kad nežinote tokių dalykų?- Ne, neskaitau, nes dirbu savo darbą.- Jeigu dirbate tokį darbą, tokie dalykai jums turėtų būti įdomus.- Man neužtenka 24 val. per parą.- Tačiau tokio darbo rezultatų vis tiek nesimato?- Taip, V.Landsbergis KGB agentas Nr. 1, jeigu jo nebūtų, Lietuvoje būtų puikus gyvenimas ir gerovė.- Žinoma. Ačiū už komentarą.

B.Burauskaitė „Taip, Grybauskaitė mane nupirko“Gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė Birutė Burauskaitė, 2013 m. sausio 15 d. kalbėdama su LL, buvo labai nepatenkinta, kad dabartinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas LL straipsnyje buvo pavadintas KGB savanoriu.

KGB savanorio Artūro Paulausko siuntimas sveikatos patikrinimui. Dokumentą prašomą pasiųsti KGB kadrų skyriui, “draugui Grybauskui”. Dalia Grybauskaitė iki šiol slepia, kas buvo jos tėvas.„Aš taip nesakiau, tai tik jūsų nuomonė“, – sakė B.Burauskaitė, interneto svetainėje laisvaslaikrastis.lt parašiusi tokį komentarą: „Šis straipsnis, ypač jo pavadinimas – nesąžiningiausios žurnalistikos pavyzdys, kai autorius savo nekorektiškus vertinimus įdeda į pašnekovo lūpas. Tai pats p. A. Drižius kabina etiketes Seimo nariui A. Paulauskui, o mano bendro pobūdžio atsakymus apie KGB agentūrą iškraipo ir bando pritempti prie savo sampratos.

Tik du paskutiniai atsakymai daugmaž atitinka mano požiūrį. Labai apgailestauju, kad taip yra klaidinami skaitytojai“.Kalbėdama su LL, B.Burauskaitė pareiškė: „Man nepatiko, kad A.Paulauskas buvo pavadintas KGB savanoriu. Tai tik jūsų nuomonė“. Paklausta, kaip gali būti tik nuomonė tas faktas, kad A.Paulauskas savanoriu stojo į KGB kadrinę tarnybą ir nebuvo į ją priimtas tik dėl silpnos sveikatos (gydytojų komisija konstatavo, kad A.Paulauskas netinkamas kadrinei tarnybai KGB), ir kas jau kas, bet B.Burauskaitės vadovaujamas centras turi šiuos dokumentus, nes juos turi ir LL redakcija, B.Burauskaitė pakartojo, kad tai tėra nuomonė.

„Daugiau su jumis aš nenoriu kalbėtis ir nekalbėsiu“, – pareiškė Gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė.B.Burauskaitė sumenkino Zigmo Vaišvilos atskleistą faktą, kad D.Grybauskaitė dar 1990 m. liepą gavo priedą prie atlyginimo Aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje dirbo docente.Šią mokyklą Z.Vaišvila įvardino kaip okupacinės valdžios jungtinį štabą. „Rūta Janutienė man pranešė, kad D. Grybauskaitės darbo byloje rado 1990 metų liepos Lazutkos įsakymą dėl ponios D. Grybauskaitės premijavimo už gerą darbą“, – Laisvės gynėjų dienai skirtame minėjime Seime sekmadienį teigė Z. Vaišvila. Lietuvos Nepriklausomybės priešininkas, buvęs LKP CK narys ir Vilniaus komunistų partijos sekretorius V. Lazutka Sausio 13-osios byloje kaltinamas sąmokslo rengimu siekiant užgrobti valdžią ir nušalinti teisėtus valstybės vadovus, dėl daugelio laisvės gynėjų tyčinių kūno sužalojimų, turto sunaikinimo, nacionalinės nesantaikos kurstymo.

Tuomet B.Burauskaitė pareiškė, kad tokius priedus prie atlyginimo gavo visas Aukštosios partinės mokyklos personalas.Paklausta, ar jos nuomonei neturėjo įtakos tai, kad prezidentė D.Grybauskaitė ją apdovanojo Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (Sausio 14 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Teresę Birutę Burauskaitę 70-mečio proga ir už ypatingą dvasios tvirtybę, ištvermę, pasiaukojimą bei pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, sąžiningą darbą Lietuvos valstybei ir istorinės tiesos puoselėjimą įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Teresė Birutė Burauskaitė – ilgametė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir tyrėja. Sovietmečiu veikė kartu su žinomais žmogaus teisių gynėjais A. Terlecku, A. Žilinsku ir J. Sasnausku, talkino pogrindžio spaudos leidėjams. Dėl veiklos buvo tardoma KGB.Nuo 1988 m. – Sąjūdžio komisijos Stalinizmo nusikaltimams tirti narė. Šiai komisijai tapus Represijų Lietuvoje tyrimo centru, T.B.Burauskaitė keletą metų buvo jo vadovė. Nuo 1998 m. tarptautinio projekto „Rytų Europa – bendras likimas” koordinatorė Lietuvoje. 2000-2007 m. dirbo Liustracijos komisijoje. T.B.Burauskaitė 2003 m. apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, o 2007 m. jai suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas),B.Burauskaitė piktai atrėžė: „Taip, D.Grybauskaitė mane nupirko“ ir numetė telefono ragelį.

Apie Laimos Andrikienės tėvą Palangos gimnazijos mokytojas Vytautas Jurevičius po karo buvo ištremtas į Sibirą trisdešimčiai metų už tai, kad kūrė ir priklausė pogrindinei LLA organizacijai, kažkam tą faktą pranešus sovietiniam saugumui. Vienas V.Jurevičiaus mokinių buvo Laimos Andrikienės tėvas Marcelinas Galdikas.Po Nepriklausomybės atstatymo V.Jurevičiaus šeima ėmė aiškintis, kas galėjo būti tas išdavikas. Kai L.Andrikienė buvo siunčiama stažuotis į Mančesterį, KGB patikrino jos šeimos kilmę. Jeigu tėvai būtų įtariami pogrindine veikla, „Marija“ niekada nebūtų išleista mokytis į Didžiąją Britaniją, kurioje tuo metu knibždate knibždėjo rusų agentų ir žvalgų. Kaip ten bebūtų, tačiau Laima Andrikienė 1990 m. vietos spaudoje paskelbė, kad jos tėvą Marceliną Galdiką saugumui išdavė „vienas mokytojas“. M.Galdikas buvo nuteistas septyniems metams lagerio už „sovietų valdžios šmeižtą“.

Tada V.Jurevičius padavė L.Andrikienę į teismą dėl garbės ir orumo, ir kelis metus bylinėjosi. „Jis jautė pareigą apsiginti, ir kadangi buvo paminėtas mokytojas, jis padavė į teismą, o L.Andrikienė arogantiškai teisme jį kaltino tuo, kad jis neva išdavė M.Galdiką“, – pasakojo V.Jurevičiaus artimieji.Įdomiausia, kad šioje byloje L.Andrikienę atstovavo kaip kalbėjo teisme ,su V.Landsbergio advokatu Koganu viename kabinete sėdėjęs Rinkevičius, tačiau V.Jurevičiui KGB archyvuose nepavyko rasti medžiagos, kad Galdikas galėjo išduoti jų pogrindinę organizaciją.

„Tačiau mes visi Sąjūdžio taryboje jautėme, kad buvo duotas aiškus nurodymas išeliminuoti partizanus iš Sąjūdžio ir kitos veiklos, – dalijosi įspūdžiais vienas Jurevičiaus šeimos artimųjų, – visi patriotai nuo Lietuvos reikalų buvo nušalinti, o jų vietas užėmė Landsbergiui tariamai ištikimi karjeristai- žmonės, kaip kad Laima Andrikienė ar A.Kubilius. Tačiau ant Lietuvai ypač pokariu nusipelniusių žmonių buvo kabinamos etiketės, kad jie neva KGBistai, bemoksliai arba dar kažkokie netinkami. Ilgainiui visos dešiniosios organizacijos pasidarė priklausomos nuo vieno žmogaus – Vytauto Landsbergio. Dabar visa dešinė lyg priklausytų vienam žmogui“.„Su savo vyru V. Žiemeliu Laima Andrikienė buvo nuvažiavusi pas partizaną A.Preibį, kuris liudijo, kad mokytojas buvo neteisingai apšmeižtas L.Andrikienės, – pasakojo tas žmogus, – Laima Andrikienė atsivežė kunigą A. Svarinską ir privertė Preibį atsisakyti tai, ką jis buvo paliudijęs. Tas žmogus paneigė, ką buvo liudijęs, tačiau greitai grįždamas namo buvo užpultas ir sumuštas, vos ne užmuštas. Po kiek laiko jis mirė, tačiau niekas nesigilino, kodėl.Nors monsinjoras Svarinskas vėliau atsiprašė LLA Palangos kuopos vado V.Jurevičiaus už tą jo suklaidinimą“.

laisvaslaikrastis.lt