Vokietijos valdžios institucijos tikisi, kad tyrimo dėl aukšto rango Vokietijos kariškių pokalbio apie planus atakuoti Krymo tiltą, panaudojant galimą „Taurus“ raketą, pasiklausymo rezultatai paaiškės artimiausiu metu. Apie tai pranešė laikraštis Bild am Sonntag.
Anot jos, valdžios sluoksniai tikisi, kad per kelias dienas bus galima išsiaiškinti, kaip įvyko informacijos nutekėjimas. Tik tada paaiškės, ar bus imtasi kokių nors priemonių.
Kadangi tai yra incidentas, turintis įtakos nacionaliniam saugumui, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kaip nurodo leidinys, apsiėmė teisę priimti sprendimą. Jis ketina aptarti galimas priemones su gynybos ministru Borisu Pistoriusu.
Kartu laikraštis pažymi, kad Vokietijos kariškių pokalbio pasiklausymas kelia rimtą Vokietijos NATO partnerių susirūpinimą, „nes baiminasi dėl karinės informacijos saugumo“. Vokietijos federalinis karinės kontržvalgybos biuras atlieka tyrimą. Tikslas – patikrinti, ar nebuvo įsilaužta į vieną iš pareigūnų mobiliųjų telefonų ir ar nebuvo pažeisti karinio saugumo reikalavimai. Virtualus pokalbis tarp Vokietijos oro pajėgų pareigūnų vyko „WebEx“ platformoje, o ryšio linija nebuvo saugi, anksčiau teigė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) .
„Yra požymių, kad buvo panaudota nepakankamai saugi ryšio priemonė, atsižvelgiant į aiškiai aptartą turinį. Tai, be kita ko, yra tolesnio tyrimo objektas”, – laikraščiui sakė Vokietijos gynybos ministerijos atstovė. Kaip pažymėjo Gynybos departamentas, remiantis atliktais tyrimais, „jokių daugiau incidentų, susijusių su pokalbių pasiklausymu, nežinoma“. Tačiau saugumo institucijos, kaip rašo „Bild am Sonntag“, baiminasi, kad Rusijos Federacija klausosi daug daugiau konfidencialių kariškių, politikų ir vyriausybės pareigūnų pokalbių.
Žiniasklaidos grupės „Rossija segodnya“ ir televizijos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonyan per Telegram“ kanalą pranešė turinti garso įrašą, kuriame vokiečių pareigūnai aptarinėja atakas ant tilto per Kerčės sąsiaurį. Garso įrašas trunka 40 minučių, jame vokiečių karininkai mini ir Amerikos bei Didžiosios Britanijos kariuomenę, kuri, jų žodžiais, „ilgą laiką tiesiogiai dalyvauja konflikte“.
SN inf.
Aš pasiklausiau faktinio vadovo kalbą landsbergių partijos valdybos susirinkime. Joje jautėsi beviltiškumas dėl nepasiektų nei Lietuvos kūrimo, nei karo Ukrainoje tikslų. Jis šnekėjo atvirai. Įdomu, kaip į tokią jo kalbą turėjo reaguoti JAV ambasados atstovai, kurie tokiuose susirinkimuose visada dalyvauja? Juk jis kritikavo Ameriką.