PO TRAGEDIJOS SUKAKTIES

Tokia diena. Priešpiet užklydau į Kalbyklos (parliamento, neva Seimo) neva iškilmingą posėdį skirtą valstybės sunaikinimo jau praslydusiam 80-mečiui. O ten drąsiųjų tautos
atstovai, protesto ženklan tyčia nesiklausydami kas ką kalba, žaidė jiems nesvarbaus
dokumento svarstymą.

Maždaug: Lietuvos Respublikos Seimas pažymėdamas, kad vakar lijo lietus, pastebėdamas, kad ir toliau visko gali būti, pripažindamas, kad…

Tiek to, necituosiu jo dviprasmybių. Būtų buvę Kalbykloj ką pasvarstyti, bet atstovai, užsitrumpinę ir dar atiminėdami kits kitam žodį, skubėjo į darbotvarkės bufetą.Vaizdelis.

Tokia nykuma; lemia neva valstiečiai, bet kodėl mąstantieji neprotestavo, neišėjo?

Galėtų priimti bent alternatyvų gyvasties dokumentą: Giliai atjausdami daug kentėjusią rusų tautą, kurią vėl valdo fanatikai revanšistai…

Tą kas nors bent išgirstų. Labai atsiprašau ir prašau man atleisti, užsibuvėliui stebėtojui. Turėjom juk laiką, kai rinkdavomės į tautos parlamentą, ne kalbyklą. Ne agonijai.

Vytautas Landsbergis

Patiko? Pasidalinkite!