Kaunas, nuo žodžio kautis, o Žemaitiškai kaunasi skamba kaip, – kaunās. Būtent nuo šio žodžio greičiau ir kilęs Kauno miesto pavadinimas. Kovėsi prieš tuos, kurie marijom puolė (Marijampolė), o būtent prieš kryžiuočius, kurie nešė Krikščionybę. Kryžiuočiams okupavus mūsų kraštus, prasidėjo vyskupijų steigimas. Sekantis istorinis etapas buvo jų perskirstymas.
Kaunas Žemaitijos sostinė
Šį paveikslą radome Lenkijos Nacionalinės bibliotekos puslapyje
XIX a. viduryje Kaunui tapus gubernijos administraciniu centru, po 1863–1864 m. sukilimo, į čia iš Vakarų Lietuvos buvo perkeltas Žemaičių vyskupijos centras. Kurį laiką Kaunas netgi buvo vadinamas Žemaitijos sostine. XX a. pradžios lietuviškoje spaudoje, be kita ko, sustiprėjo diskusija apie galimą Kauno kaip būsimos Lietuvos sostinės perspektyvą, kurią gana stipriai palaikė to meto prokatalikiškoji inteligentija.
Po 1863 m. sukilimo caro patvirtintu nutarimu, nesuderinus su popiežiumi, Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių 1864 m. iškeltas į Kauną, bet tik 1883 m. popiežius Leonas XIII įteisino Žemaičių vyskupijos centro perkėlimą, oficialiai tai atlikta 1895 m. 1926 m. įsteigta Kauno arkivyskupija.
Kas vyksta šiandien
V. Matijošaičio užmanymams – dėl Kauno rajono prijungimo prie Kauno miesto siūloma apklausti visą Kauno rajoną.
Seimas nusprendė imtis socialdemokratų siūlymo reglamentuoti gyventojų apklausas dėl galimų teritorijų keitimų. Seimui pateiktame įstatymo pakeitime siekiama, kad gyventojų apklausoje balsuotų ir savo nuomonę galėtų pareikšti visi tos savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti.
„Šalies vidaus teritorijų keitimas gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl šiuo klausimu turi būti atlikta ne tik išsamios studijos ir analizės, bet ir apklausti visos teritorijos, pavyzdžiui, skaidomos savivaldybės gyventojai. Teritorijų pakeitimai gali turėti pasekmių ne tik prijungiamų teritorijų gyventojams, bet ir aplinkinėse, neprijungiamose teritorijose gyvenantiems žmonėms. Todėl siūlome, kad būtų apklausiami ir jie“, – sako įstatymo pataisos iniciatorė Raminta Popovienė.
Socialdemokratai remiasi Europos vietos savivaldos chartija, kurios 5 straipsnyje teigiama, kad ,,savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas“. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato vietinių referendumų galimybės, tačiau ši vietos gyventojų teisė realizuojama vietinių apklausų procedūra.
Įstatymo pataisos rengėjų nuomone, labai svarbu, kad keičiant administracinių teritorijų ribas, dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neapspręstų visos teritorijos gyventojų likimo, įstatymo pakeitimu siekiama nustatyti, kad apklausa būtų laikoma įvykusia tuomet, jeigu balsuoja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų.
Egidijus Paulauskas
Teisingas dabar valstybes pavadinimas – Zemaitijos ir Lietuvos Konfederacija (federacija). Neskaitant okupuoto Memelio Krasto nes anksciau ar veliau si Krasta reikes grazinti tiems kas valdo dabartine Prusijos teritorija.
Tu kliedi.
klaipeda 13 amziuje buvo zemaitija, kol jos neatidave vytautas ordinui.
o kaunas ne nuo zodzio kaunas , nes ji ikure kunigaikstis kunas ar kuncijus. bet tai buvo paskutine zemaiciu tvirtove, ir tai riba tarp ietuvos ir zemitijos.