Patiko? Pasidalinkite!

Šiuo metu, kai dauguma, veiklų išgyvena krizę ir nežinomybę, ne ką mažiau su sunkumais susiduria ir žemės ūkis. Dėl uždarytų sienų ir eksporto apimčių mažėjimo  šalies ūkininkai patyrė nemenkų nuostolių.

Netyla aistros ir LR Seime dėl tų pačių ūkininkų gerovės. Tiesa, verta paminėti ir tai, kad labiausiai skriaudžiami vis tik lieka smulkieji ūkininkai, kurie ir taip šiuo metu nukentėjo labiausiai, Kuom krizė skiriasi didžiuosiuose mieste ir regione, kaip gali realiai sulaukti pagalbos ir smulkieji ūkiai ir kokia yra pandeminė žemės ūkio padėtis kalbiname žemės ūkio ministerijos atstovus.

Kaip pandemija paveikė žemės ūkį ir kokias realias pagalbos priemonės gavo ar dar gali gauti?

Siekiant sumažinti pandemijos sukeltas pasekmes, Vyriausybė kartu su Žemės ūkio ministerija žemės ūkio sektoriaus atstovams pasiūlė įvairaus formato pagalbą, susijusią su kainų kritimo sukeltų finansinių nuostolių sušvelninimu. Pagrindinis valstybės pagalbos tikslas – sektoriaus subjektų likvidumo išsaugojimas ir sustiprinimas.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą 2020 m. išmokėta 135,997 mln. Eur paramos, iš jų lengvatinių paskolų teikimui skirta 134,818 mln. Eur.

Iki 2021 m. birželio 30 d. galima gauti lengvatinę paskolą apyvartinėms lėšoms papildyti šiems ūkio subjektams: kaimo vietovėje veikiantiems ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine gamyba, savo gamybos žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu; nustatytus reikalavimus atitinkančioms kooperatinėms bendrovėms; ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo gamybos akvakultūros produktų perdirbimu iš jų pagamintų produktų realizavimu. Šias lengvatines paskolas teikia UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo atrinkti finansų tarpininkai. Fiksuota metinė palūkanų norma už lengvatinę paskolą yra nuo 0,1 iki 0,69, priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio ir paskolos trukmės. Paskolos suma negali viršyti 1 mln. Eur.

Ūkio subjektai, norintys pasinaudoti kitomis finansų įstaigų teikiamomis paskolomis ir neturintys pakankamai turto, kurį galėtų įkeisti finansų įstaigai, taip pat remiami. UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia garantijas finansų įstaigoms už teikiamas paskolas ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu, žemės ūkio produktų gamyba ir perdirbimu, miškininkyste, kaimo plėtra, akvakultūra ir žuvininkyste. Garantijos dydis siekia iki 80 proc. arba iki 90 proc. paskolos sumos, jei ūkio subjektai dėl COVID-19 ligos protrūkio susiduria su apyvartinio kapitalo, reikalingo ūkio veiklos tęstinumui bei dirbančiųjų pajamoms užtikrinti, trūkumu. Didžiausia paskolos suma, už kurią gali būti suteikta iki 90 proc. garantija, negali viršyti 5 mln. Eur.

Ūkio subjektams, sumokėjusiems garantinę įmoką, COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu ši įmoka iki 2021 m. birželio 30 d. kompensuojama 100 procentų. Vėliau kompensavimas bus tęsiamas šiek tiek mažesniu intensyvumu.

Be to, paėmus paskolą tiek investicijoms, tiek ir apyvartiniam kapitalui papildyti, kompensuojamos 80 -100 proc. finansų įstaigai sumokėtų palūkanų. Šiuo metu svarstoma galimybė ir toliau kompensuoti sumokėtas palūkanas.

Lengvatinės paskolos ir finansinė parama valstybės pagalbos formatu – ne vieninteliai pandemijos pasekmių švelninimo žemės ūkio sektoriuje įrankiai. Daug lengvatų buvo ir administracine prasme – patikrų sumažinimas, avansiniai išmokėjimai ir kt. Pernai metų pabaigoje pakeista ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa –  ji papildyta išimtine laikinąja paramos priemone nukentėjusiems nuo COVID-19. Pagal šią priemonę buvo skirtos išmokos daugiau kaip 500 maisto gamintojų. Šiemet priemonė papildyta – išmokas gali gauti vaisių, uogų, daržovių, gyvulininkystės sektoriai.

Kaip pandemijos metu išgyvena smulkusis verslas? Ar jūsų nuomone jie turi galimybę išgyventi ar išliks tik stambus ūkiai?

Dėl COVID-19 epideminės situacijos žemės ūkio gamybos subjektams 2020 m. išmokėta 57,671 mln. Eur laikinosios valstybės pagalbos.

Nuo COVID-19 apribojimų nukentėjo visų dydžių verslai, tačiau smulkiesiems ūkininkams bei kaimo verslininkams pandemija smogė skaudžiau, nes jie labiau pažeidžiami, ypač dėl mažesnės veiklos įvairovės bei labiau riboto priėjimo prie realizavimo rinkų. Šie ūkininkai ir verslininkai savo produkciją daugiausia realizuoja turguose bei turgeliuose, parodose, mugėse, šventiniuose renginiuose, tiekia kaimo turizmo sodyboms. Įvedus judėjimo apribojimus bei sustabdžius įvairius renginius bei veiklas, jie tiesiog neturėjo kur parduoti savo produkcijos.

Vyriausybė ir ŽŪM prioritetu laiko smulkių ūkininkų ir kaimo verslininkų rėmimą, tačiau reikalinga ir pačių ūkininkų iniciatyva. Konkuruoti su stambiaisiais ūkiais labai padėtų smulkesniųjų jungimasis į kooperatyvus.

Kiek stipriai nukentėjo ūkiai Lietuvoje?

Nors Lietuvoje bendroji žemės ūkio produkcija 2020 m., palyginti su 2019 m., didėjo, tačiau padidėjimas vyko augalininkystės sąskaita, kuri dėl savo specifiškumo yra atspari tokiems reiškiniams kaip pandemija. Tuo tarpu gyvulininkystės produkcija 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 5,5 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusios gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos ir produkcijos apimtys.

Kada konkrečiai tikėtinas ūkių ir kaimų atsigavimas? Ką jūs, kaip ministras padarėte, kad būtų geriau?

Dėl koronaviruso visų mūsų kasdienybė pasikeitė. Žemės ūkio sektorius  – ne išimtis. Darome viską, kad jis galėtų sėkmingai dirbti.

Planų turime tikrai daug. Žemės ūkio ministerijos prioritetai – trumpųjų maisto tiekimo grandinių stiprinimas, dirvožemiui palankus ūkininkavimas, maisto gamyba darnoje su gamta bei sąlygų jauniesiems ūkininkams gerinimas. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane ŽŪM iš viso yra atsakinga už 35 veiksmų įgyvendinimą, taip pat dar prie kelių dešimčių prisidės kaip dalyvaujanti institucija.

Ar ES rinkoje mūsų ūkiai ir jų produkcija vis dar konkurencingi?

Konkurencingi esame ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Lietuva per palyginti trumpą laiką tapo visame pasaulyje žinoma javų eksportuotoja. Tačiau norėtųsi, kad kuo daugiau grūdų ir rapsų būtų perdirbta ten, kur jie buvo užauginti. Juk išvežame žaliavas, o ne iš jos pagamintus aukštos pridėtinės vertės produktus.

Konkurencingumą parodo ir eksporto statistika. 2020 m. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 6040 mln. EUR arba 11,4 proc. daugiau nei per 2019 m. Tačiau ir čia jaučiame neigiamas COVID-19 įtakos pasekmes. Lietuvai svarbus pieno ir pieno produktų eksportas pernai sumažėjo 6 proc. – daugiausia tai nulėmė sūrių eksporto sumažėjimas. O dėl to sumažėjo pieno supirkimo kainos.

Koks procentas regionų ūkių tokių, kaip Anykščiuose dėl pandemijos ir jos pasekmių gali nebeišgyventi? Ar yra konkrečiai regionams sukurtos pagalbos priemonės?

Žemės ūkio ministerija kuruoja žemės ūkio sektoriui ir kaimo plėtrai skirtas priemones, o regioninė politika yra Vidaus reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų kompetencijoje.

Pagal ūkio valdos dydį Anykščių rajono ūkiai yra šiek tiek stambesni nei vidutiniškai Lietuvoje. Rajone vidutinis valdos dydis sudaro apie 21 ha, o vidutinio ūkio dydis Lietuvoje – 18,1 ha. Anykščių rajone registruota 19,6 tūkst. žemės ūkio valdų. Statistika rodo, kad šiuo metu čia išregistruoja 1,7 proc. valdų.

Sakykite, kokius šiuos ir ateinančius metus matote žemės ūkio srityje?

Žieminiams javams bei rapsams pasėti pernai rudenį buvo palankios sąlygos. Peržiemojo žiemkenčiai taip pat pakankamai gerai. Žemdirbius turėtų džiuginti ir aukštos grūdų bei rapsų supirkimo kainos. Vis dėlto dar anksti spėlioti, kaip viskas bus, nes prieš akis  – daug įvairių rizikų, ypač dėl gamtinių sąlygų.

Gyvulininkystės sektoriuje džiugina atsigaunančios pieno supirkimo kainos. Iš nuopuolio, kuri sukėlė koronaviruso pandemija ir afrikinis kiaulių maras, keliasi ir kiaulininkystė. Kiaulių gyvojo svorio supirkimo kainos 2021 m. balandį buvo 40 proc. didesnės nei 2020 m. lapkritį.

Mindaugas Jonušas


Patiko? Pasidalinkite!