Per paskutinę savaitę, nepaisant nesiliaujančių diskusijų, neišgirdau svarbiausių dalykų: nėra aiškiai įvardinta už kokius „nuopelnus“ p. Kazio Škirpos vardo gatvė buvo pervadinta kitu vardu, o p. Jono Noreikos atminimo lenta nuimta nuo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos. 

Manyčiau, reiktų aiškiai įvardinti:

1) P. Jonas Noreika tam tikrą savo aktyvios veiklos laikotarpį kolaboravo su okupacine nacių valdžia ir buvo vienas iš daugelio žydų holokausto vykdytojų. Holokausto, kuris dažnai buvo ne tik kapo duobė ir šautuvo šūvis, bet ilgalaikis procesas, kurio metu vadovaujantis vien tautybės kriterijumi laipsniškai apribotos žydų teisės, nusavintas žydų turtas, žydai suvaryti į getus ir atriboti nuo kitų visuomenės grupių, dirbo priverstinius darbus, o galiausiai buvo sunaikinti.

2) Ar p. Jonas Noreika nustoja būti holokausto vykdytoju, nes dalyvavo antinacinėje rezistencijoje, kalėjo Štuthofo koncentracijos lageryje, dalyvavo antikomunistiniame pogrindyje, buvo suimtas, tardomas ir sušaudytas? Atsakymas vienareikšmis – ne. Nes nepaisant visų paminėtų aplinkybių, Jonas Noreika vis tiek buvo vienas iš žydų holokausto vykdytojų. Žmonėms, prisidėjusiems prie holokausto vykdymo, civilizuotose šalyse atminimo lentos kabėti neturėtų, juo labiau šie veikėjai neturėtų būti vadinami tautos didvyriais.

3) P. Kazys Škirpa, buvęs Lietuvos ambasadorius nacistinėje Vokietijoje, Lietuvą okupavus sovietams Berlyne, drauge su bendraminčiais, įkūrė Lietuvių aktyvistų frontą (LAF) bei šiai organizacijai vadovavo. Organizacijos programiniuose-ideologiniuose dokumentuose bei propagandiniuose atsišaukimuose, kuriuos ruoštasi platinti vermachto dalinių „išlaisvintoje“ Lietuvoje pilna antisemitinių idėjų. Propagandiniai LAF Berlyno parengti atsišaukimai turėjo skiepyti Lietuvos žmonių neapykantą žydų tautinei mažumai. LAF organizacija Berlyne nuo 1940-ųjų pabaigos iki 1941-ųjų birželio aktyviai bendradarbiavo su vokiečių saugumo tarnybomis, naciams rengiantis įsiveržti į SSRS okupuotą Lietuvą. Dėl ne nuo p. Škirpos priklausančių aplinkybių (p. Škirpos naciai neįleido į Lietuvą), LAF organizacijos Berlyne įtaka LAF organizacijai Lietuvoje, prasidėjus SSRS-Vokietijos karui buvo nedidelė.

4) Ar p. Škirpa yra atsakingas už LAF Berlyne veiklą, jos programinius dokumentus bei antisemitinius atsišaukimus. Atsakymas vienareikšmis – taip. P. Škirpa minėtai organizacijai vadovavo, organizacijos programiniuose dokumetuose ypatingai pažymimas vado vaidmuo, patys programiniai dokumentai akivaizdžiai įtakoti nacionalsocializmo ideologijos. P. Škirpa pritarė ir negalėjo nežinoti apie antisemitinius jo vadovaujamos organizacijos programinius-idėjinius dokumentus bei propagandinius atsišaukimus, turėjusius skatinti visuomenės neapykantą žydams.

5) Ar p. Škirpos nuopelnai prieškario Lietuvos valstybei leidžia nekreipti dėmesio į jo veiklą vadovaujant LAF Berlyne? Atsakymas akivaizdus – ne. Ponas Škirpa gausiuose memuaruose ar iki šiol paviešintuose privačiuose pokalbiuose niekada nepripažino savo kaip antisemitine ideologija persmelktos organizacijos vadovo kaltės, dažnai nutylėdavo jam nepatogius faktus paprasčiausiai stengdamasis iškraipyti tikrovę.

Nei p. Škirpa, nei p. Noreika nėra Lietuvos didvyriai, nusipelnę, kad jiems būtų kabinamos atminimo lentos, statomi paminklai ar jų pavardėm vadinamos gatvės.

Patiko? Pasidalinkite!