KAI GROJAM SKIRTINGAIS POLITINIAIS BŪGNAIS

Satyra

Pavasario bangos kutena ir veža
Kiekvieną lietuvį į skirtingą šoną.
Bet aš vis metu savo akmenį mažą
Į šviečiančius langus trijų milijonų.

Išdykęs esu nuo pradžios iki galo.
Nereikia tikėt, kad suaugsiu į protą.
Kaskart, kai lipu į poezijos balą
Žinau, kad jinai man yra užkoduota.

Kai grojam skirtingais politiniais būgnais,
Nėra jokio noro pabusti iš miego.
Vieni turim stogą, kiti turim dugną,
Treti tik: – Przepraszam. Lietuviškai – nieko.

Šiais metais: nei sniego, nei ledo – tik vizija. –
Standartinė klizma rinkiminio tipo.
Ji mums – kaip grėblys, kaip bendra ekspertizė,
Kaip jausmas – kad vėl ant tavęs kažkas lipa.

Poetišką švarką saikingai nutrintą
Viešai deklaruoju rankas susinėręs…
„Į Seimą visi lenda būt – Tadais Blindom,
O baigia kadencijas – milijonieriais“.

2020

Patiko? Pasidalinkite!