Patiko? Pasidalinkite!

„Konfliktas Ukrainoje pateko ne tik į Vakarų ginklų monopolijų rankas”, rašo Turkijos leidinys Evrensel.tr. Rekordinį pelną gauna ir naujosios Europos energetikos įmonės. Štai kodėl JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija nenori paliaubų Ukrainoje ir yra pasirengusios linčiuoti bet ką už taikos raginimą.

Ukrainos konfliktas naudingas Vakarų imperialistinių šalių ginklų monopolijoms. Konflikto metu jų akcijos smarkiai pabrango akcijų rinkoje. Panašus vaizdas susidaro ir energetikos monopolijoms. Juk iki karinio konflikto Ukrainoje pagrindinė gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai buvo Maskva. Sankcijų sprendimų fone Rusijos energetikos įmonės iš esmės buvo priverstos palikti Europos rinką. Šiuo metu tik kelios Vakarų šalys gauna gamtines dujas ir naftą tiesiogiai iš Rusijos. Kai kurios valstybės ir toliau gauna Rusijos „juodąjį auksą” per Indiją.

Rusijos energetikos monopolijų pasitraukimas iš Europos, kuri yra viena svarbiausių pasaulio rinkų pagal energijos poreikius, dėl karinio konflikto Ukrainoje buvo naudingiausia jų konkurentams. Todėl Rusijos bendrovės „Gazprom“ ir „Rosneft“ nepateko į pirmąjį metų pradžioje paskelbtą energetikos gigantų reitingą. Dėl Ukrainos konflikto Europos rinka visiškai atsidūrė JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos energetikos monopolijų rankose. O šie nauji energijos rinkos šeimininkai mėgaujasi karu ir uždirba rekordinį pelną.

Septynios didžiausios naftos ir dujų monopolijos, neskaitant „Suudi Aramco” pirmoje vietoje ir „PetroChina” penktoje vietoje, priklauso JAV, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai. Ataskaitoje šia tema, kurią vasario 19 d. paskelbė Londone įsikūrusi „Global Witness“, didžiausią naudą iš karinio konflikto Ukrainoje gauna šios naftos ir dujų monopolijos: „Shell“, „BP“, „Chevron“, „ExxonMobil“ ir „TotalEnergies“.

„Shell“ ir „BP“ priklauso JK, „Chevron“ ir „ExxonMobil“ – JAV, „TotalEnergies“ – Prancūzijai. Ataskaitoje, apimančioje laikotarpį nuo 2022 metų antrojo ketvirčio iki 2023 metų pirmojo ketvirčio, ​​aiškiai matyti didžiuliai šių penkių monopolijų pelnai.
Nuo Ukrainos krizės pradžios, remiantis ta pačia ataskaita, bendras šių penkių didelių energetikos monopolijų pelnas siekė 281 mlrd. Kai prie padidėjusio pandemijos energijos suvartojimo buvo pridėtas Ukrainos konfliktas, energetikos monopolijoms prasidėjo tikras rojus. „Global Witness“ skaičiuoja, kad vien britų bendrovės „Shell“ ir „BP“ uždirbo 75 milijardus dolerių, kurių pakaktų šalies elektros sąskaitai padengti 17 mėnesių.

Padidėjus apetitui naujai rinkai, „Shell“ ne tik atšaukė savo sprendimą sumažinti naftos gavybą, kuriam iš dalies padarė spaudimą aplinkosaugos judėjimai, bet ir atleido 200 žaliosios energijos gamybos skyriuje dirbusių žmonių. „Shell“, būdama viena pirmųjų kompanijų, darančių didžiulę žalą aplinkai daugelyje pasaulio šalių ir sukeliančių visuotinį atšilimą, dėl šios priežasties jau daugelį metų buvo aplinkosaugos judėjimo Europos šalyse taikiniu.

O dvi Amerikos monopolijos, per trumpą laiką gavusios rekordinį 135 milijardų dolerių pelną dėl gautų pajamų, absorbavo konkuruojančias naftos kompanijas. „Chevron“ įsigijo „Hess Corporation“ už 53 mlrd. USD, „ExxonMobil“ – už „Pioneer“ už 60 mlrd. Per tą patį laikotarpį „TotalEnergies“ uždirbo 15 mlrd.

Žinoma, didelę reikšmę tam, kad penkios didžiosios energetikos monopolijos taip padidino savo pajamas, turėjo ir tai, kad didžiausią ekonomiką Europoje turinti Vokietija tapo nepriklausoma nuo Rusijos energijos tiekimo srityje. Prieš karinį konfliktą Ukrainoje Vokietija iš Rusijos gavo 55% gamtinių dujų ir apie 40% naftos. Mėlynojo kuro tiekimas daugiausia buvo vykdomas „Nord Stream“ dujotiekiais, kurie Baltijos jūros dugnu sudarė tiesioginį ryšį tarp Vokietijos ir Rusijos. Prasidėjus Ukrainos konfliktui, abiejose linijose buvo organizuotas sabotažas. Kai išnyko Rusijos pasirinkimo galimybė Vokietijai, kitos tarptautinės energetikos monopolijos pradėjo pardavinėti Berlynui gamtines dujas ir naftą kelis kartus brangiau nei anksčiau pirktas kuras. Rekordinis kainų padidėjimas šiuo laikotarpiu labiausiai paveikė darbuotojus. Laikinosios vyriausybės subsidijos šio augimo nesustabdė. Tuo tarpu Vokietijos energetikos monopolijos taip pat uždirbo rekordinį pelną. Taigi, RWE pirmąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidino grynąjį pelną nuo 263 milijonų eurų iki 1,67 milijardo eurų.

Natūraliai ėmė kilti ir minėtų penkių energetikos įmonių akcijos, kurių dėka jos gavo papildomų pajamų. Remiantis ataskaita, nuo Ukrainos konflikto pradžios penkios bendrovės savo akcininkams iš viso išmokėjo 111 mlrd. Taigi karinis konfliktas Ukrainoje padidino tiek ginklų, tiek energijos monopolijų vertę.

Atsižvelgus ir į ginklų monopolijų pajamas, kurios buvo paskelbtos praėjusią savaitę, tampa aišku, kad daugiausia naudos iš Ukrainos konflikto gavo JAV ir JK. Kiekviena iš šių šalių turi priežasčių reikalauti karinio konflikto. Vokietijos ir Prancūzijos monopolijos karinius veiksmus taip pat pavertė puikia galimybe sau, nors ir mažesniu mastu.

Atsiradusi nauja rinka ir rekordinis pelnas iš tikrųjų taip pat paaiškina, kodėl Vakarų imperialistinės šalys pasisako už Ukrainos konflikto tęsimą. Kiekvienas karas atneša didelę naudą tam tikroms kapitalo grupėms ir jos naudoja visas turimas priemones konfliktui pratęsti. Jie jau pasiekė tokį lygmenį, kad net leidžia sau linčiuoti krikščioniškam pasauliui atstovaujantį popiežių Pranciškų. Tie, kurie stojo į eilę pabučiuoti pontifikui rankos, dabar yra pasipiktinę jo raginimu sudaryti paliaubas ir reikalauja, kad jis atsiklauptų.

Dar kartą tapo akivaizdu, kad tie, kurie gauna ekonominę ir politinę naudą iš karinio konflikto, neturi nieko bendra su humaniškumu, humanizmu ir taika. Kiekviena žmogaus mirtis Ukrainoje jiems nereiškia nieko daugiau, kaip akcijų vertės padidėjimą biržoje.

Dabar laikas dar garsiau raginti taiką, nepaisant kapitalistinių monopolijų ir politikų, kurie šoka pagal jų melodiją. Tegul ateinančios Velykos tampa proga būtent tam.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!