Patiko? Pasidalinkite!

Teherano ir Tel Avivo šešėlių karas pasiekė neregėtą atomazgą. Žurnalo „The New York Times“  atliktas tyrimas atskleidė, kad buvęs radikalus Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, kadaise žadėjęs „nušluoti Izraelį nuo žemėlapio“, tapo slaptu Izraelio žvalgybos „Mossad“ įrankiu. Šiuo metu politikas yra kalinamas Teherane, o pasaulio žvalgybos bendruomenė bando suvokti vienos drąsiausių šio amžiaus verbavimo operacijų mastą.

Žvalgybos operacijos pradžia nukelia į 2024 m. pavasarį. Budapešte, Viešųjų paslaugų universitete, buvo suorganizuota skubi konferencija klimato kaitos ir vandens išteklių valdymo klausimais. Šį renginį inicijavo aukšto rango Vengrijos pareigūnas, asmeniškai paprašęs universiteto rektoriaus išsiųsti kvietimą M. Ahmadinejadui.

Tai buvo kruopščiai paruošta „Mossad“ priedanga. Vos tik M. Ahmadinejadas atvyko į Budapeštą, prasidėjo slapti susitikimai. Šaltinių teigimu, į Vengrijos sostinę asmeniškai atvyko tuometis „Mossad“ vadovas Davidas Barnea.

Irano politiką nuolat sekė Islamo revoliucijos gvardijos korpuso apsauga, tačiau M. Ahmadinejadui pavyko dukart pasprukti nuo savo gvardiečių. Šių trumpų „pabėgimų“ metu buvo pasiektas susitarimas: buvęs Irano prezidentas sutiko bendradarbiauti su mirtinu savo šalies priešu.

Izraelio žvalgyba vėliau informavo JAV Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV), kad kontaktas buvo visiškai sėkmingas. M. Ahmadinejadas tapo „Mossad“ interesų zonu, o Izraelis pradėjo slapta finansuoti jo ir jo artimiausios aplinkos, įskaitant atstovą spaudai Ali Akbarą Javanfekrą, išlaidas.

„Mossad“ strategija buvo toliaregiška ir ciniška. Izraelis vertino M. Ahmadinejadą ne tiesiog kaip informacijos šaltinį, o kaip potencialų būsimą Irano lyderį. Tel Avivas tikėjosi, kad subyrėjus dabartiniam teokratiniam ajatolahų režimui, M. Ahmadinejadas galėtų grįžti į valdžią su užsienio parama.

Pats politikas, jau daugelį metų nustumtas į Irano politikos paraštes ir konfliktuojantis su aukščiausia šalies vadovybe, tikėjosi revanšo. Mainais už paramą jis buvo pasiruošęs radikaliam geopolitiniam posūkiui – Irano įtraukimui į „Abraomo susitarimus“ ir santykių su Izraeliu normalizavimui.

Operacija „Rising Lion“ ir dramatiškas žlugimas

Bendradarbiavimas išaiškėjo prasidėjus tiesioginiam kariniam konfliktui tarp Izraelio ir Irano. Suprasdamas, kad M. Ahmadinejadui gresia mirtinas pavojus, Izraelis inicijavo gelbėjimo operaciją „Rising Lion“.

Izraelio karinės oro pajėgos sudavė tikslų smūgį M. Ahmadinejado rezidencijai Teherane. Smūgio tikslas buvo ne likviduoti politiką, o sunaikinti jį saugojusius IRGC karius. Iškart po to „Mossad“ agentai operatyviai evakavo buvusį prezidentą ir paslėpė jį saugiame name Irano teritorijoje.

Tačiau operacija žlugo dėl paties M. Ahmadinejado psichologinio palūžimo. Nusivylęs įvykių eiga ir izoliacija bunkeryje, jis neaiškiomis aplinkybėmis paliko slėptuvę. Netrukus jis trumpam pasirodė viešumoje per Aukščiausiojo lyderio Ayatollah Ali Khamenei laidotuves, kur akimirksniu atkreipė Irano saugumo tarnybų dėmesį.

Šiandien M. Ahmadinejadas yra izoliuotas nuo pasaulio, jį kontroliuoja IRGC žvalgybos padalinys. Nors oficialusis Teheranas ir „Mossad“ atsisako oficialiai komentuoti NYT straipsnį, keturių nepriklausomų Irano pareigūnų ir buvusių JAV žvalgybos pareigūnų liudijimai patvirtina: politinis Teherano elitas yra ištiktas paranojos.

Faktas, kad asmuo, aštuonerius metus vadovavęs šaliai ir formavęs jos antiizraelietišką doktriną, tapo „Mossad“ įrankiu, rodo visišką Irano kontržvalgybos sistemos kolapsą ir iliustruoja, kokie gilūs yra vidiniai režimo skilimai.

BV inf.


Patiko? Pasidalinkite!