Patiko? Pasidalinkite!

Socialinėje erdvėje žinomas Vygantas Kelertas viešai demonstruoja agresyvų bei žeminantį bendravimo toną. Savo įrašuose jis nevengia radikalių apibendrinimų, Lietuvos šeimų puolimo ir asmeninių įžeidimų:

„Beviltiškas jaunimas, sektantai, naciukai – viena didelė psichiatrinė ligoninė Per dainų šventę, kai atėjo Grybauskaitė, tai ta bezdžionių – jaunimo ar vaikuų armija pradejo klykti is džiaugsmo ir ekstazės. Aš sakau, kad debilų karta auga. Mano metais ir būdamas vaikis, aš pasąmoningai supratau, kad nėra ko kažką garbinti, niekados tokių nesąmonių nedarydavau, nors senais laikais debilų buvo pakankamai, bet dabar kas vyksta, tai žiauru. Kas per jų tėvai debilai.“

V. Kelerto pamėgtas žodis „debilas“ (debilumas) iš tiesų yra klinikinės psichiatrijos terminas, reiškiantis lengvą protinį atsilikimą. Šiuolaikinėje visuomenėje šio medicininio žodžio naudojimas kaip keiksmažodžio ar etiketės yra laikomas giliai įžeidžiančiu ir diskriminuojančiu šia liga sergančių bei neįgalių žmonių atžvilgiu.

Svarbu pabrėžti, kad medicinines diagnozes nustatinėti gali tik kvalifikuoti gydytojai, turintys ilgametį medicininį išsilavinimą bei licenciją. Tuo tarpu V. Kelertas neturi jokio medicininio ar psichologinio išsilavinimo. Turėdamas pastolininko išlaikymo kursų pasirengimą, jis neturi jokios teisinės, profesinės ar moralinės kompetencijos vertinti žmonių protinių gebėjimų ar dalinti psichiatrinių diagnozių. Toks diletantiškas elgesys rodo ne tik elementarios kultūros, bet ir intelekto trūkumą.

Nors 56-erių metų autorius teigia niekada nieko negarbina, jo paties veikla socialiniuose tinkluose rodo priešingą tendenciją. Naudodamasis dirbtinio intelekto vertimo įrankiais, jis masiškai platina Alano Vatso (Alan Watt) mintis, o tai demonstruoja aklą ir fanatišką tikėjimą šiuo autoriumi. Šis elgesio modelis nėra naujas: anksčiau autorius aktyviai dalijosi Andrejaus Fursovo, vėliau – Aleksandro Dugino tekstais, kol galiausiai juos pakeitė dabartinis jo autoritetas. Tai rodo ne gebėjimą kurti unikalų turinį, o tendenciją kopijuoti bei interpretuoti svetimas geopolitines bei socialines teorijas.

V. Kelerto naudojama leksika („beždžionės“, „debilai“) atkartoja kitų radikalių visuomenės veikėjų, pavyzdžiui, Šarūno Jasiukevičiaus, vartojamus terminus (tokius kaip „šunbeždžionės“). Nors dalis visuomenės ir jaunimo dėl informacinio raštingumo stokos gali būti klaidinami politinių figūrų, V. Kelertas nesiūlo jokio konstruktyvaus sprendimo. Priešingai, jis agresyviai atakuoja ir tuos nepriklausomus tyrėjus bei alternatyvios informacijos ieškotojus, kurie bando analizuoti pasaulinius valdymo procesus bei šviesti žmones. Autorius juos išjuokia, o jų sklaidos kanalus įvardija „šūdportaliais“.

Autoriaus puolimas nukreiptas ne tik į jaunąją kartą, bet ir į moteris, kurias jis viešai vadina žeminančiais terminais „bobos“ ir „žiurkės”. Be to, jo komunikacijoje nuolat pasirodo vulgarūs, lytinių organų matavimąsi primenantys motyvai. Kadangi jo socialinio tinklo profilis yra viešas, šį nešvankų ir žemo etinio lygio turinys laisvai prieinamas ir nepilnamečiams. Galima teigti, kad tokia agresyvi ir vulgari V. Kelerto retorika, veikianti išvien su oficialiąja žiniasklaida, tiesiogiai prisideda prie jaunosios kartos vertybinio ir dvasinio smukdymo.

BV inf.


Patiko? Pasidalinkite!