„Valstiečiai“ bando išvaduoti Lietuvos teisinę sistemą nuo ją užgrobusios landsgrybių gaujos. Nuo Grybauskaitės ir Landsbergio kišenine tapusios prokuratūros Lietuva jau kenčia daugelį metų, jos pagalba yra persekiojami nepatogūs asmenys ir dangstomi juodi landsgrybių gaujos darbai

Grupė Seimo narių kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei Finansinių nusikaltimų tarnybą (FNTT) dėl UAB „Krajama“ (dabar – UAB „Knowledge Investment“) kartu su jai nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypas prestižiniame Vilniaus mikrorajone pardavimo sudarius vieno euro vertės sandorį, kai tuo tarpu vien sklypo rinkos vertė – 1,3 mln. eurų.

Kadangi sandoris turi apsimestinio sandorio požymių ir galimai neatitinka jo rinkos vertės, VMI prašoma atlikti mokestinį tyrimą, kartu įvertinant, ar sandorio vieno euro kainos nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. Tuo tarpu FNTT prašoma atsakyti, ar tokio sandorio atlikimas nėra susijęs su galimai nusikalstamomis veikomis.

Tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog UAB „Krajama“ turėjo įsiskolinimų, kurie mažino jos perleidimo sandorio vertę, prašoma įvertinti, ar skolinimosi sandoriai nebuvo dėl dar nežinomų priežasčių atlikti vien tam, kad skolinimosi būdu būtų perkeltos lėšos iš vienos A. Landsbergienės valdomos įmonės, į kitą jai priklausančią įmonę, taip dirbtinai sumažinant UAB „Krajama“ akcijų vertę prieš jos akcijų pardavimo sandorį.

Seimo narių kreipimąsi inspiravo siekis gauti atsakymus į klausimus dėl G. Landsbergienės vieno euro vertės sandorio po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino Seimo nutarimą, kuriuo buvo kreipiamasi į VMI, prieštaraujančiu Konstitucijai, taip apsaugodamas G. Landsbergio šeimą nuo mokestinio tyrimo, tačiau kartu atimdamas galimybę visuomenei išsklaidyti abejones ir sužinoti tikrąsias su konservatorių Landsbergių šeima susijusio sandorio aplinkybes.

Kreipėsi į prezidentą

Koalicijos partneriai kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, atkreipdami pastarojo dėmesį į tai, kad pasikeitus Konstitucinio Teismo įstatymui, D. Žalimo, kaip Konstitucinio Teismo pirmininko, įgaliojimai negalėjo būti pratęsti.

Kreipimesi cituojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnio pirmoji dalis, nustatanti, kad „Nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais arba kai Konstitucinio Teismo pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas.“ O šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas nurodo, kad Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimų laikas, kas ir įvyko šių metų kovo mėn. viduryje.

Egidijus Paulauskas

 

Patiko? Pasidalinkite!