Šiuolaikinėje tarptautinėje politikoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ekspertų yra įvardijamas kaip nestabiliausias lyderis, nes jo valdymo stilius sistemingai griauna dešimtmečiais kurtas globalaus saugumo ir prekybos taisykles. Šis nestabilumas nėra atsitiktinis emocinis elgesys, o sąmoningai sukonstruota strategija, kuria siekiama išmušti iš vėžių tiek varžovus, tiek ilgamečius sąjungininkus.
Tradicinė diplomatija remiasi tęstinumu ir prognozuojamu elegesiu, tačiau D. Trumpas šias nuostatas atmeta. Jo politinė doktrina grindžiama verslo sandorių logika, kurioje stabilumas vertinamas kaip silpnybė, o neapibrėžtumas – kaip galios svertas. Sprendimai priimami apeinant Valstybės departamentą ir žvalgybos tarnybas, o esminiai užsienio politikos posūkiai skelbiami socialiniuose tinkluose. Greitas perėjimas nuo grasinimų iki asmeninių pagyrų autoritariniams lyderiams rodo, kad instituciniai filtrai šioje politikoje nebeveikia.
Ryškiausia D. Trumpo nestabilumo išraiška pasaulio arenoje – vienašališkas pasitraukimas iš fundamentalių tarptautinių susitarimų. Jo administracija pademonstravo, kad JAV parašas ant dokumentų nebėra galutinis garantas. JAV sprendimai pasitraukti iš Paryžiaus klimato susitarimo, Irano branduolinio susitarimo bei Šaltojo karo laikų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties sukūrė teisinį nihilizmą. Kai galingiausia pasaulio valstybė atsisako vykdyti ilgalaikius įsipareigojimus, tarptautinė bendruomenė praranda pasitikėjimą pačia daugiašale sistema.
Ekonominėje erdvėje šis nepastovumas tiesiogiai veikia pasaulio rinkas ir tiekimo grandines. Tarifai ir muitai Trumpo rankose tapo ne ekonominiu, o politinio spaudimo įrankiu, naudojamu be išankstinio perspėjimo. Grasinimai įvesti žaibiškus 100% muitus Europos prekėms dėl skaitmeninių mokesčių ginčų ar dešimtmečius galiojusios sutarties sugriovimas rodo, kad ekonominiai ryšiai bet kada gali būti paaukoti vardan trumpalaikių politinių tikslų.
Didžiausią nerimą Vakarų pasauliui kelia transakcinis požiūris į kolektyvinį saugumą. NATO aljansą JAV prezidentas vertina ne kaip vertybinę sąjungą, o kaip komercinę saugumo paslaugą. Pareiškimai, kad JAV gynyba priklauso tik nuo šalių karinių biudžetų dydžio ir reikalavimai Europos valstybėms pirkti amerikietišką ginkluotę mainais į politinį palaikymą, griauna sąjungininkų pasitikėjimą. Nuolatinis neapibrėžtumas verčia Europos ir Azijos šalis kurti alternatyvius, nuo JAV nepriklausomus gynybos planus.
D. Trumpo propaguojamas politinis nestabilumas iš esmės keičia pasaulio tvarką. JAV pasitraukimas iš globalaus lyderio ir taisyklių garanto vaidmens sukuria galios vakuumą. Todėl D. Trumpo politinis nepastovumas išlieka didžiausiu sisteminiu iššūkiu XXI amžiaus globaliam stabilumui.
Dėl šios neprognozuojamos ir destabilizuojančios politikos galiausiai kenčia visas pasaulis. Ryškiausias to pavyzdys – 2026 metų krizė, kai po karinių smūgių buvo užpultas Iranas, o atsaku į tai tapęs Hormūzo sąsiaurio uždarymas akimirksniu paralyžiavo penktadalį pasaulinės naftos prekybos, sukeldamas masinę sumaištį pasaulio rinkose ir įrodydamas, kad lokalūs sprendimai šiandien turi tiesioginių globalių pasekmių.
BV inf.
Irane Trumpas apsilaužė ragus