Kiek stebiu situaciją pasaulyje, tai darau tokias išvadas, jog dabar einame prie korporacinių valstybių įgyvendinimo modelio. Tokių, kaip nacionalinių/tautinių valstybių jau po truputį nebelieka. Vakarų pasaulis – puikus to pavyzdys, kur korporacinėse valstybėse gyvena mišrių tautų gyventojai, kurie jau tiek finansiškai, tiek teisiškai nelabai ir turi galimybių gyventi savo žemėje, nebent tik tie, kurie turi daug pinigų. Žemė ir jos resursai pagrinde atitenka korporacijoms, įskaitant ir žmogiškuosius resursus.
Nacionalinės valstybės, kaip kažkada buvusios ir religinės valstybės (kunigaikštystės), eina į užribį. Tos šalys, kuriose dar yra daug nacionalistų, tyčia yra pjudomos, kad nacionalistinių pažiūrų žmonės patys save susinaikintų ir tuomet tose šalyse galima būtų ramiai ir lengvai įgyvendinti korporacinį valstybės modelį. Visa tai jau buvo padaryta su Vokietija. Pažiūrėkite, į ką ji dabar pavirto.
Edmundas Ščerbina