Pirmą kartą per 14 metų tyrėjai nusileido prie Atlanto vandenyno dugne nuskendusio “Titaniko” ir ištyrė, kokie per tuos metus įvyko laivo pokyčiai.
Paaiškėjo, kad laivo būklė smarkiai pablogėjo dėl stiprios nuolat kintančių jūros srovių įtakos, korozijos dėl druskos vandenyje ir bakterijų.
Pranešama, kad ekspedicija truko aštuonias dienas, o dalyviai pasinėrė penkis kartus.
Anot ekspedicijos nario Parkso Stevensono, labiausiai pažeista denio dešinioji pusė — ten, kur buvo karininkų ir kapitonų kabinos.
Didžiosios Britanijos transatlantinis garlaivis, nuskendo 1912 metų balandžio mėnesį susidūręs su ledkalniu. Tuo laikotarpiu jis tai buvo didžiausias laivas pasaulyje.
Titanikas (angl. Titanic) – transatlantinis keleivinis laivas. Šis laivas buvo pastatytas Belfaste, Airijoje ir priklausė „White Star Line“ kompanijai. Tai buvo didžiausias pasaulyje laivas tuo laikotarpiu.
„Titanikas“ buvo kuriamas naudojant pažangiausias to meto technologijas. Buvo populiari nuomonė, jog šis laivas „nepaskandinamas“, nes buvo suskirstytas į 16 sandarių skyrių, kurie galėjo būti labai greitai atskirti vienas nuo kito. Todėl nebuvo pasirūpinta pakankamu valčių ir kitų gelbėjimosi priemonių skaičiumi, kad jų pakaktų visiems keleiviams. Tebuvo parūpinta 20 gelbėjimo valčių, nes buvo manoma, jog net ir rimtai pažeistas „Titanikas“ ilgai laikysis ant vandens, ir valčių tereikės evakuacijai į jau greta esantį gelbėjimo laivą.
Pirmoji kelionė
1912 m. balandžio 10 d. „Titanikas“ išplaukė iš Sautamptono (Southampton), pakeliui sustodamas Šerbure ir Kvinstaune (Airija). Iš Kvinstauno, Niujorko link laivas pajudėjo balandžio 11 d. Jame buvo 891 komandos narys ir 1316 keleivių.
Sekmadienį, 1912 m. balandžio 14 d., 23:40 vakaro, „Titanikas“, atsitrenkė į ledkalnį Šiaurės Atlante (41°43’16„N, 49°56’27“W). Plaukdamas daugiau kaip 22 mazgų greičiu 166 tūkstančių tonų vandentalpos „Titanikas“ negalėjo staigiai sumažinti greičio. Ledkalnis dešiniojo laivo borto apačioje pramušė 90 metrų skersmens skylę, pažeisdamas iškart penkis hermetiškus skyrius.
Laivas būtų nenuskendęs vandeniui užtvindžius ketvertą skyrių, tačiaus užtvindžius penktą, laivas išilgai pasviro tiek, kad vanduo ėmė lietis į gretimus skyrius per hermetiškų pertvarų viršų. Prasidėjus balandžio 15-ajai kapitonas Smitas paskelbia Titaniko evakuaciją.
Netrukus buvo perduoti pirmi radijo signalai prašantys pagalbos. Dar po pusvalandžio, pradėtos nuleidinėti gelb. valtys. Paskutinė valtis nuleista 02:05 (sudedama valtis D). Skęsdamas „Titanikas“ perlūžo į dvi dalis ir maždaug 02:20 dingo po vandeniu. Kapitonas E. J. Smitas nuskendo su savo laivu. Laivo nuolaužos guli maždaug 560 km į pietryčius nuo Niufaundlando.
BV inf.