Europos Komisija (EK) oficialiai atmetė bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos prašymą skubiai skirti 500 mln. eurų dotaciją antidroninei oro gynybai stiprinti. Regiono lyderių viltys gauti tiesioginį finansavimą iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto subliuško – Briuselis saugumo spragas pasienyje pasiūlė lopyti imant lengvatines paskolas. Šis sprendimas Baltijos šalyse sulaukė griežtos kritikos ir buvo įvertintas kaip solidarumo trūkumas geopolitinės krizės akivaizdoje.
Už gynybą ir kosmosą atsakingas EK narys Andrius Kubilius paaiškino, kad dabartinis ES daugiametis biudžetas jau eina į pabaigą, todėl laisvų dotacijų lėšų ginkluotės pirkimams tiesiog nėra. Kaip pagrindinę alternatyvą Komisija Baltijos šalims nurodė SAFE (Europos saugumo veiksmų) priemonę – specialų ES instrumentą, kuriame po pirmojo šaukimo liko apie 21 mlrd. eurų nepanaudotų lėšų. Nors SAFE priemonė siūlo itin palankias palūkanas (kadangi ES skolinasi savo vardu) ir ilgą, iki 45 metų, grąžinimo terminą, tai vis tiek yra finansinis įsipareigojimas, kurį valstybėms teks dengti pačioms. Vien Lietuvai pagal šią schemą teoriškai prieinama iki 6,375 mlrd. eurų paskolų suma, tačiau šalies vadovai neslepia nusivylimo tokiu požiūriu į regiono saugumą.
Lietuvos politinė vadovybė sprendimą sutiko kritiškai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius Briuselio verdiktą pavadino „neigiamu signalu“ ir pabrėžė ES vidinio nesupratimo problemą. Pasak jo, Baltijos šalys patiria tiesiogines hibridines atakas ir dronų incidentus prie išorinių ES sienų, todėl bendras finansavimas turėjo būti savaime suprantamas žingsnis. „Skola niekur nedingsta, ją reikės grąžinti“, – nukirto premjeras. Prezidentas Gitanas Nausėda patvirtino, kad Lietuva svarstys galimybę pasinaudoti siūlomomis SAFE paskolomis, tačiau akcentavo, jog pagrindinis krašto apsaugos ir oro gynybos stiprinimas toliau gula ant pačios Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių. Šalies gynybos planai bus užtikrintai finansuojami iš nacionalinio biudžeto lėšų, nelaukiant Briuselio išmaldos.
Šis EK sprendimas aiškiai parodo, kad bendros ES gynybos fondų vizijos vis dar atsilieka nuo realių rytinio flango saugumo poreikių. Baltijos šalims, esančioms geopolitinio konflikto priešakinėje linijoje, antidroninės sistemos yra ne prabanga, o skubi būtinybė. Atmetus pusės milijardo eurų paramos prašymą, Lietuvai, Latvijai ir Estijai teks ieškoti papildomų vidinių resursų arba didinti valstybės skolą, kad užsitikrintų saugų dangų virš savo piliečių galvų.
Koks cia vatinis isgama sako kad Lietuvoje nera pinigu? Pinigu yra daugiau negu ptroto . Vien tiktai baudziauninku saskaitose bankuose – virs 9 milijardu, o kiek dar milijardu kojinese? Negi musu valdzia tokia skystakiause kad negali ju mobilizuoti ,,krasto saugumui ir gynybai,,. Uztenka cia zaisti durniu zaidima su taip vad. demokratija?
Prieis ir iki sąskaitų. Dar yra iš kur ir ko numelžti. Vien tik automobilių apmokestinimas suneš ne vieną milijardą. Beje, Lietuva vienintelė šalis ES, kurioje nėra mokesčių už automobilius.