Į Baltijos jūros vandenis dažnai patenka įvairių vaistų, kurių iki galo neišvalo valymo įrenginiai. Panaši situacija ir regiono upėse, praneša LRT, su nuoroda į duomenis iš UNESCO ir Helsinkio komisijos (HELCOM).
Medikamentai patenka į paviršinius vandenis per nuotekų valymo įrenginius arba medicininių atliekų pavidalu. Gyvuliai taip pat prisideda prie vandens taršos, nes veterinarai vis dažniau naudoja įvairius vaistus.
Pavyzdžiui, kai kuriuose vandens telkiniuose yra tokių medžiagų kaip paracetamolis, kofeinas, ibuprofenas, diklofenakas, kodeinas ir kitos veikliosios medžiagos.
HELCOM ataskaitoje teigiama, kad Lietuva ir Latvija nepateikė duomenų apie vandens užterštumą farmacinėmis medžiagomis, o Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra teigia priešingai, rašo LRT.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovas LRT.lt teigė, kad Lietuvoje yra atliekami farmacinių medžiagų vandenyse tyrimai, o 2015–2019 m. farmacinės medžiagos buvo tirtos keturiose Lietuvos upių monitoringo vietose (Neryje, Nemune, Akmenoje-Danėje ir Kulpėje), esančiose didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose).
Aplinkos apsaugos agentūros atstovas teigė, kad nuo 2015 metų iki 2019 metų būtini tyrimai buvo vykdomi keturiose Lietuvos upėse — Neryje, Nemune, Akmenoje-Danėje ir Kulpėje.
“Tyrimai parodė, kad farmacinių medžiagų koncentracija yra mažesnė už didžiausią metodo kiekybinio įvertinimo ribą”, — praneša organizacija.
Aplinkos apsaugos agentūra dalyvauja projekte “farmacinių medžiagų šalinimas pietinės Baltijos jūros rajonuose (MORPHEUS)”, kurios vienas iš uždavinių — atlikti farmacinių medžiagų tyrimus nuotekose ir paviršiniame vandenyje.
Pasak agentūros, projekto metu Lietuvoje buvo paimti mėginiai iš Klaipėdos, Palangos, Nidos, Kretingos, kai kurių upių, Klaipėdos sąsiaurio, Kuršių marių ir Baltijos jūros. Tyrimo rezultatai bus paskelbti metų pabaigoje.
Aplinkos apsaugos agentūra mano, kad pagrindinis farmacinių medžiagų šaltinis yra buitinės nuotekos.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Mindaugas Remeika sako, kad situacija Lietuvoje tikriausiai nedaug kuo skiriasi nuo kitų Europos šalių.
“Manau, kad taip gyvena ne tik Baltijos jūros regiono žmonės, bet ir prie Viduržemio ar kitos jūros. Nuotekų valymo įrenginiai yra tokie patys. Kauno, Klaipėdos ar Stokholmo valyklos tikrai neturės didelių esminių skirtumų. Manau, kad gali skirtis tik aptinkamų medžiagų kiekiai”, — sakė profesorius.
Pasak profesoriaus, problema yra globali ir akivaizdi.
“Tarp nuotekų švirkštų, tamponų yra tiek daug, kad kartais net sunku patikėti, jog tai įmanoma. Sunku patikėti, kad tiek švirkštų galima surasti nuotekų sistemoje. Rodos, tu nesinaudoji, tai ir kiti nesinaudoja, bet realybė yra kitokia”, — sakė Remeika.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos praėjusių metų ataskaitoje skelbiama, kad Baltijos jūra yra labiausiai užterštas vandens telkinys Europoje.
“LRT.lt” “JT” ir “Helcom” inf.