Dar prieš šiek tiek daugiau nei 1000 metų šiose vietose nebuvo tokio reiškinio, kaip valstybė. Nebuvo ir politikos bei politikų. Buvo didelės, stiprios ir galingos Giminės (rus. Рода). Kiekviena giminė turėjo savo autonomiją ir visišką laisvę spręsti savo problemas savo giminės viduje. Problemos, kurios iškildavo už giminės ribų, tai yra, visi socialiniai ir visuomeniniai klausimai buvo sprendžiami specialiuose giminių suvažiavimuose – Večėse. Večėse dalyvaudavo patys išmintingiausi giminių atstovai, kuriems tikrai rūpėjo jų didelės giminės gerovė ir pati visuomenė. Jie buvo suinteresuoti priimti tokius sprendimus, kurie būtų visiems tinkami.
Būdami didelės giminės atstovais ir turėdami didelę patirtį sprendžiant sudėtingas problemas giminės viduje, jie turėjo ir atitinkamų gebėjimų bei kompetenciją spręsti ir visuomenėje iškilusias problemas. Sprendimai večėse išmintingiausių giminės atstovų buvo priimami vienbalsiai. Prie tokios valdymo sistemos žmonės gyveno taikoje ir santarvėje. Žmonių giminės buvo didelės ir darnios.
Pirmas žmonijos giminių degradacijos etapas prasidėjo, kai mūsų kraštuose atsirado valstybingumas, o su juo – kunigaikščiai bei krikščioniškoji religija. Būtent pastarosios institucijos perėmė socialinį ir visuomeninį valdymą. To pasekoje atsirado atskirtis tarp skirtingų giminių. Tačiau šiame etape giminės vis dar turėjo pilną autonomiją savo vidaus gyvenime.
Antrasis žmonijos giminių degradacijos etapas prasidėjo, kuomet mūsų kraštuose įsivyravo dvigubas tikėjimas. Krikščionybės šventikai pradėjo konkuruoti su giminėse esančiais išminčiais ir žmonėmis, kurie sąveikavo su gamtos stichijomis. Jie buvo bažnyčios šventikų apjuodinti ir apšmeižti, kaip žmonės, susidėję su tamsiomis ir demoniškomis jėgomis. Tuomet bažnyčia pasitelkė dabartinėje žiniasklaidoje naudojamas technologijas ir daugelis žmonių pateko bažnyčios įtakon. Giminėse esantys stipriausi žmonės, turintys antgamtiškų galių, buvo persekiojami ir teisiami. Jie buvo priversti trauktis iš savo giminių ir tapti atsiskyrėliais. Juos pradėta vadinti velniais, demonais, raganiais ir raganomis. Nepaisant to, žmonės vis dar į juos kreipdavosi, jei turėdavo kažkokių problemų, kurių negalėdavo išspręsti bažnyčios šventikai.
Trečiasis giminių degradacijos etapas vyko valdant Romanovų dinastijai. Petro I-ojo vedamos europietiškos politikos laikotarpiu, imperijoje esančios stipriausios ir didžiausios giminės atsidūrė už įstatymų ribų ir buvo priverstos trauktis į Sibirą. Šalyje “į madą” buvo įvestas alkoholis. Prasidėjo didelis žmonių intelekto nuosmukis. Buvo prarasta pusiausvyra tarp moteriško ir vyriško prado. Vyrai pradėjo smurtauti prieš moteris. Atsirado prostitucija. Diegiamos naujos europietiškos vertybės prieštaravo tūkstantmetėms tradicinėms vertybėms ir to pasekoje atsirado kartų konfliktai.
Ketvirtas giminių degradacijos etapas – tarybiniai laikai. Įsigalėjo skundikiška sistema. Prasidėjo kolektyvizacija. Žmonės buvo atskirti nuo savo žemių ir suvaryti į kolūkius. Jei anksčiau valstybės pagrindu, pagrindine ląstele buvo laikoma didelė ir stipri giminė, tai dabar valstybės pagrindu tampa jau tiesiog šeima, kuri nuo giminės atskirta. Pagrindinės, anksčiau vyravusios giminės funkcijos, tokios kaip vaikų auklėjimas, mokymas, švietimas, medicina, dabar pilnai perimamos į valstybės rankas ir jos kontroliuojamos. Sparti urbanizacija, mažėjantis gimstamumas ir vis didėjantis kartų konfliktas.
Penktasis giminių degradacijos etapas – potarybiniai laikai. Gimstamumas sumažėjo iki minimumo, masinės skyrybos šeimose. Šeimos institutas dažnu atveju apsiriboja tiesiog tik mama ir vaiku. Iškrypėliškų vertybių įsigalėjimas. Moralinių vertybių žlugimas. Technokratizacijos įsigalėjimas. Visiška žmonių priklausomybė nuo parazitinių bankinių sistemų ir didžiųjų korporacijų.
Taigi trumpai apibendrinsiu valstybės, bažnyčios bei politikos darbo rezultatus per pastaruosius 1000 metų. Įvesta atskirtis tarp giminių. Iš giminių pašalinti stipriausi jų atstovai. Stipriausios giminės priverstos trauktis į Sibirą. Valstybės pagrindu (pagrindine jos ląstele) tampa nestabili šeima vietoje buvusios stiprios ir galingos giminės. Nuolat krentantis gimstamumas. Sukelti kartų konfliktai. Galiausiai daugelyje šalių bažnyčia pradeda laiminti vienalytes santuokas.
Išvados
Valstybė, politika ir religija yra įrankiai, skirti valdyti žmonėms. Net jei įrankis bus priimtas kitų jėgų, jo paskirtis nepasikeis. Drakonas mirė, tegyvuoja naujas drakonas.
Kitas kelias yra šeimos institucijos stiprinimas, kooperuojantis ir kuriant sąmoningų žmonių draugišką kaimynystę. Graži būtų savitarpio pagalbos idėja, atkuriant savas gimines. Palaipsniui siekti, kad būtų giminėms grąžintos pirmapradės jų funkcijos: vaikų auklėjimas ir švietimas. Tai įgyvendinti statant bendruomenines mokyklas. To pasekoje mažėtų atskirtis tarp kartų ir nyktų jų konfliktai. Ir tik po to, kai jau mokėtume tvarkytis savo šeimoje, savo giminėje, bendruomenėje, sekantis etapas jau galėtų būti ir giminių susibūrimai ir visuomeninių klausimų sprendimai. Viskas tiesiog turi būti vykdoma palaipsniui. Taip, pasitaiko kritinių atvejų, kuriuos reikia spręsti tiesiog čia ir dabar… Tačiau jiems spręsti taip pat reikia atitinkamų įgūdžių, kurie gali būti įgyjami gyvenant būtent bendruomenėse. Juk, žvelgiant plačiau, visi mes esame viena didelė giminė.
Edmundas Ščerbina
Labai teisingai!!
Įdomiai išsakytos mintys – O ką jei valstybės esmės pradas tai sutartis tarp tam tikroje teritorijoja gyvenančiujų bendrai egzistencijai? – susivienijimas įvardyjamas valstybe. Labiau aktyvūs sutarties palaikyme tampa atstovais – tai jau politika. Aktyvistų siekis bendrai nuomoniai įgivendyti išvirsta į religiją. Su laiku atsiranda žmonių kasta , kuri realiai tiki savo pranašumu kai privalumu – taip atsiranda visuomenės skilimas , kuris vienareikšmiškai perauga į diktatą iš pranašumą turinčių pusės. Taip atsiranda įstatymai , valdymo sistema , nauji egzistencijos pricipai. Taip kad valstybė , politika , religija tik riemas , į kurį įspraustas žmogus , o pliusai , minusai atitikmo jo gebėjime ………… .
Labai geri pastebejimai. Toli nueita. Atskirtis yra.. pirmas zingsnis ,tai stiprint rysi su savo vaikai ir gyvai bendraut su zmonemis.daug Gali matyt ju akyse. Kai vyks bendravinas,supratimas,palaikyma,bendra veikla,tai po zingsneli nueisime iki tvirtos seimos,gimines, bendruomenes..reikia rasti ir sustiprint tuos kabliukus, kurie tvirtina artimuosius,siltina santykius.realybeje sunku,bet vardan mazu vaiku reikia kazka keisti,elgtis ismintingiau uz savo senolius ir nustot kariauti su artimaisiais.
Savi bajorai išdavikai pasirodė esą didesnis blogis už kryžiuočius. Kai Europoje pergalingai žengė Reformacija, ir amatininkai ir net valstiečiai pajuto laisvės skonį, Lietuvoje buvo įvesta klaiki baudžiava. Bajorų giminės terorizavo vargšus kaimiečius. Tik socialistinė valstybė, kuri duoda kvalifikuoto darbo, yra šeimos globėja.