Lietuvoje bręsta politinė įtampa. Kol Sorošo–Landsbergių „gaujelė” vis aktyviau mezga planus, primenančius bandymą užvaldyti valstybę, prezidentas Gitanas Nausėda, užuot drąsiai prieš juos stojęs, renkasi keistą kelią – pradeda viešai girti tuos, kurie galėtų tapti jo išlikimo garantu. Pastaruoju metu šalies vadovas netikėtai atrado gražių žodžių Ingai Ruginienei ir Remigijui Žemaitaičiui, lyg bandydamas iš anksto susikurti atsarginį politinį užnugarį.
Baimei kylant – komplimentai opozicijai
„Žingeidi, greitai besimokanti, ambicinga“, – taip prezidentas apibūdina I. Ruginienę, ignoruodamas tai, kad net socialdemokratų gretose jos autoritetu abejojama. Tokie pagyrimai labiau primena ne valstybės vadovo poziciją, o silpno politiko desperaciją. Vietoje tvirtos lyderystės visuomenė mato įsiteikinėjimą, kad tik kas nors ateityje galėtų „užstoti“ prezidentą nuo vis ryškesnio politinio puolimo.
Tapino „gėdos mitingas“ – dar vienas spaudimo įrankis
Nereikia pamiršti, kad horizonte matyti ir Andriaus Tapino organizuojamas „gėdos mitingas“. Jo tikslas akivaizdus – dar labiau diskredituoti prezidentą, paversti jį silpnu, pririštu prie valdančiųjų stygų. Tokios akcijos, iš pirmo žvilgsnio atrodydamos kaip pilietinė iniciatyva, realybėje tampa įrankiu tam pačiam Sorošo–Landsbergių valstybės perversmui įgyvendinti.
Prezidento klaida – remtis laikinais „gelbėtojais“
Gitanas Nausėda daro didžiulę klaidą. Vietoje to, kad telktų tautą, gintų valstybės stabilumą ir parodytų ryžtą prieš jį spaudžiančius Sorošo- Landsbergistus , jis renkasi gražbyliavimą apie politines figūras, kurios pačios savo gretose neturi realaus autoriteto. Tokia taktika gali suteikti trumpalaikį ramybės įspūdį, bet neišsprendžia problemos – valstybės likimas tampa manipuliacijų ir užkulisių žaidimų įkaite.
Ar Lietuva turi Prezidentą, ar tik stebėtoją?
Šiandien visuomenė pagrįstai klausia: ar Nausėda dar yra tikras šalies vadovas, ar tik stebėtojas, desperatiškai ieškantis paramos iš tų, kurie vieninteliai dar sutinka jam paspausti ranką? Kai prezidentas bijo Tapino mitingo labiau nei realių grėsmių valstybei, kai svarbiau tampa įsiteikti opozicijai, o ne telkti piliečius – tuomet tai jau ne lyderystė, o kapituliacija.
SN
JAV svarbiausia, kad jų miliardieriams būtų pelnas.
Aš šiandien nuėjau į parduotuvę ir atsargiai pardavėjo paklausiau, kodėl ant parduotuvės durų ir langų iki šiol nepakabintos Ukrainos vėliavos. Negi čia visi vatnikai?, dar paklausiau. Žmonių parduotuvėje buvo daug, ir visi išgirdo mano klausimus. Pardavėjui nespėjus atsakyti, ant manęs supuolė pasipiktinusių žmonių minia ir mane smarkiai prikūlė, išmesdami iš parduotuvės į gatvę. Tuokiu būdu įsitikinau, kad artimiausioje mano kaimynystėje Ukrainos niekas nei rėmė, nei neremia dabar, ir visi tikrai yra vatnikai ir galimai net Putino šnipai.
Gal tie zmones supranta ko tu nesupranti-sitas karas yra JAV pries Rusija naudojant Ukrajniecius. JAV zlunga, Rusija kyla ekonomiskai ir itaka pasaulyje,, tai JAV turi ta sustabdyti, reikia dar kito karo!
Ukrajnieciai ir Rusai yra ta pati gentis-Slavai. Jie tarp saves nera kariave, juos skriaude SS laikais ne nes rusai bet bolsevikai ir vadas, Stalin’as, buvo Gruzinas!
Ar tau negraudu, neturi morales, kad tiek nekaltu zmoniu, Ukrajnieciu ir Ruse-kalbiu, yra zudomi del JAV veiksmu?
Jei esi toks, ir issitikines kad net ne demokratiska valdzia Zelenskio gerai daro, nevaziuoji i Ukrajina prisideti prie zudyniu?!