Lietuvoje padaugėjo gyvenančių ir dirbančių užsieniečių

Iš Lietuvos išvykusius dirbti svetur lietuvius keičia ukrainiečiai, rodo statistika. Emigruoti į Lietuvą ukrainiečius skatina didesni atlyginimai ir palengvintos įsidarbinimo sąlygos

Per pastaruosius penkerius metus samdomą darbą Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo 18 proc., nuo 12,7 (2014 m.) iki 15 tūkst. (2018 m.). Beveik 7 tūkst. šių užsienio šalių piliečių samdomą darbą Lietuvoje dirbo tiek tiriamojo laikotarpio pradžioje, tiek pabaigoje. Tokie duomenys pateikiami Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) parengtoje apžvalgoje „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019. Kryptis – ateities darbo rinka“.

 

Vertinant samdomą darbą Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičiaus pokyčius pagal darbo vietos kvalifikaciją, pastebima, kad analizės laikotarpiu sparčiausiai darbuotojų skaičius augo Įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų grupėje. Šioje grupėje dirbančių užsieniečių skaičius nuo 2014 m. išaugo 2 kartus. Taip pat per pastaruosius penkerius metus santykinai didesniu augimu išsiskyrė Specialistų (26 proc. augimas) ir Tarnautojų (18 proc. augimas) grupės. Santykinai didžiausiu mažėjimu išsiskyrė Vadovų (32 proc. mažėjimas) grupė.

Pajamos augo panašiai kaip Lietuvos gyventojų

Tiriamuoju laikotarpiu nuolat Lietuvoje gyvenančių ir samdomą darbą dirbančių užsieniečių atlyginimai augo panašiu tempu kaip ir Lietuvos gyventojų. Vidutinis augimas siekė nuo 1,14 iki 2 kartų, priklausomai nuo profesijų grupės.

Visose profesijų grupėse dirbantys užsienio piliečiai uždirbo panašiai kaip ir Lietuvos pilietybę turintys darbuotojai, išskyrus sparčiausiai analizės laikotarpiu augusią Įrenginių ir mašinų operatorių ir surinkėjų grupę. Šioje grupėje dirbančių lietuvių pajamos 2018 m. siekė 745 Eur, o užsieniečių – 505 Eur per mėnesį prieš mokesčius.

Santykinai daugiausiai užsieniečių gyvena Visagine

Vertinant užsieniečių pasiskirstymą skirtingose Lietuvos savivaldybėse, pastebima, kad 2018 m. daugiausiai užsieniečių gyveno šalies sostinės (25,6 tūkst.) ir didžiųjų miestų – Klaipėdos (7,7 tūkst.) bei Kauno (5,5 tūkst.) – savivaldybėse.

Visgi, vertinant santykinį užsieniečių skaičių tenkantį tūkstančiui savivaldybės gyventojų, iš kitų savivaldybių ryškiausiai išsiskiria Visagino savivaldybė – kas dešimtas šios savivaldybės gyventojas yra užsienietis. Toliau rikiuojasi Vilniaus miesto savivaldybė bei Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriose užsienio pilietybę turi vidutiniškai kas dvidešimtas gyventojas.

Leidimų gyventi šalyje skaičius kinta mažai

Pastebima, kad nors į Lietuvą gyventi ir dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius ir auga, tačiau išduodamų leidimų gyventi šalyje skaičius išlieka stabilus. STRATA parengtoje apžvalgoje svarstoma, jog tokią situaciją galėtų lemti būtinųjų procedūrų, siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvoje, sudėtingumas bei ilga trukmė. Taip pat keliama hipotezė, jog dalis šalyje dirbančių užsieniečių mato Lietuvą kaip laikiną gyvenamą vietą, prieš grįžtant į savo šalį ar išvykstant kitur, todėl leidimo gyventi Lietuvoje nesiekia.

Analitinė apžvalga „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje. Kryptis – ateities darbo rinka“ parengta naudojant „Sodra“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro, Švietimo valdymo informacinės sistemos ir kitų valstybės informacinių sistemų bei registrų duomenis, oficialiąją statistiką bei privačių darbo skelbimų duomenis. Apžvalgoje taip pat pateikiama naujų darbuotojų ieškančių darbdavių reikalavimų kandidatams analizė bei samdomų darbuotojų paklausos prognozės 2018–2022 metams.

BV inf.