Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gavo rimtą pamoką – Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad visuomenės atstovai, gynę viešą interesą ir kovoję prieš masinį dendrocidą Kauno mieste – yra teisūs.
VISUOMENĖ TURI TEISĘ REIKALAUTI KOKYBIŠKOS INFORMACIJOS
PILOTAS.LT pernai rašė apie išbandymą demokratijai, kai Kauno apylinkės teismas gana netikėtai stojo į medkirčių pusę. Verdiktą paskelbusi teisėja Larisa Tamulionienė tuomet pažymėjo, esą pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, todėl į protesto akciją susirinkę žmonės privalėjo juos vykdyti. Prieš paskutinių 5 kaštonų nupjovimą Kauno A.Smetonos alėjoje protestavę menininkai Auksė Petrulienė, Vytenis Jakas ir advokatas Saulius Dambrauskas buvo pripažinti kaltais.
Visiškai kitos nuomonės laikęsi protestuotojai teismo sprendimą apskundė. Ką tik paaiškėjo, jog ji sutapo ir su nuomone Lietuvos Aukščiausiojo teismo, kuris padėjo išlaikyti šį demokratijos egzaminą. „Visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę“, – konstatuoja Aukščiausiasis teismas.
Pasak Aukščiausiojo teismo, byloje nustatyta, kad, 2017 m. kai kuriose Kauno miesto gatvėse pradėjus kirsti medžius, visuomenė ėmė reikšti nepasitenkinimą, prašė stabdyti medžių šalinimo darbus, įvairioms institucijoms rašė skundus. Nesulaukus iš savivaldybės atsako, vienas asmuo pats ėmėsi iniciatyvos, kreipėsi dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Lietuvos dendrologų draugija, apžiūrėjusi likusius penkis nenupjautus ir septynis nupjautus kaštonus, nustatė, kad šie medžiai gali (ar galėjo, nes dalis jų nupjauta) dar ne mažiau kaip keliasdešimt metų saugiai augti šioje vietoje. Anot dendrologų, medžių šaknų sistema vykdant gatvės rekonstravimo darbus nėra pažeista, nes montuojamas kelkraščio bortas yra daugiau kaip už 3 metrų.
Pirmosios instancijos teismas asmenį nubaudė už tai, kad jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų nurodymo pasitraukti iš nesaugios, laikinai apribotos asmenims patekti vietos, prievarta buvo patrauktas, perėjo juostą „STOP POLICIJA“ (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 2 ir 4 dalys). Apeliacinės instancijos teismas šio asmens apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjas kasacinio teismo prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir administracinę teiseną jam nutraukti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujino administracinio nusižengimo bylą ir tenkino asmens prašymą – administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad abiejų instancijų teismai, spręsdami asmens kaltės klausimą, neatsižvelgė į visus šiam klausimui spręsti reikšmingus bylos duomenis ir netinkamai taikė aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus.
5 LIKUSIŲ KAŠTONŲ IŠKIRSTI NELEIDO TEISĖTAI
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme kaip vienas iš bendrųjų principų yra nurodoma tai, kad, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė. Taip pat želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę gauti patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose; inicijuoti ir teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl naujų želdynų kūrimo, esamų želdynų ir želdinių apsaugos; nustatyta tvarka apskųsti valstybės institucijų, savivaldybių, atskirų pareigūnų, fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia želdynų ir želdinių apsaugos reikalavimus. Šiame įstatyme nurodyta ir tai, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.
Teisėjų kolegija pripažino, kad suinteresuota visuomenė turėjo teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę, o kaip rodo bylos medžiaga, į pateiktus prašymus ir reikalavimus nebuvo reaguojama. Nutartyje išaiškinta, kad asmuo buvo įsitikinęs, jog siekia visuomenei naudingo rezultato, kad vykdo Želdynų įstatyme įtvirtintą nuostatą (14 straipsnio 2 dalis), jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, kartu reiškia ir įstatymu jam deleguotą pareigą ginti želdynus.
Šioje konkrečioje byloje ši pareiga reikštų neleisti iškirsti dar likusių neiškirstų kaštonų. Pareiškėjas, kaip ir kiti su juo buvę asmenys, nesitraukė nuo medžių, neleido vykdyti darbų, nes, pasitraukus iš įvykio vietos, nukirtus medžius, jau neliktų galimybės atlikti kokybišką jų būklės ekspertizę, juolab atkurti buvusią situaciją.
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS MEDŽIŲ GYNĖJO KALTĖS NEĮŽVELGĖ
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis ir vertindama susidariusią situaciją, kuriai esant nebuvo paklūsta policijos pareigūnų reikalavimams ir pereita „STOP POLICIJA“ juosta, konstatavo, kad asmens veikoje nėra kaltės, jo valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o į bent laikiną medžių išsaugojimą nuo iškirtimo, kol bus išsiaiškinta jų būklė. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Kauno medžių gynėjai Auksė Petrulienė (menininkė), Vytenis Jakas (gatvės menininkas) ir Saulius Dambrauskas (advokatas) Kauno policijos areštinėje. Foto: ©PILOTAS.LT