Patiko? Pasidalinkite!

Skaitytojos atsiųstas laiškas: „Mano mama jau 3 metus skundėsi, kad maistas ir vanduo „sunkiai nusileidžia“. Prieš 3 mėnesius mamai pablogėjo: darė tyrimus, ji rijo „šlangas“, bet niekas padėti negalėjo. Nesenai, liepos gale, kartu su mama buvau pas chirurgą. Chirurgui – paskutinė diena prieš atostogas. Mano mama sakė, kad jai „vanduo visiškai nepraeina, viskas iš karto išeina atgal“.

Chirurgas atsakė: jūs paskambinkit man 28-29 rugpjūčio ir mes tarsimės operacijai, nes išeinu atostogų. Paaiškino, kokia operacija ir kokios pasekmės gali būti. Na, aš jau 12 metų gyvenu Vokietijoje, todėl nežinojau, kaip viskas veikia Lietuvoje.

Žodžiu, operacijos datos neturim, bet, galvoju, kad mama viena nepasiliktų, pasiimsiu ją su savimi į Vokietiją, iš Vokietijos rugpjūčio gale paskambinsim ir važiuosim operacijai į Lietuvą. Taip ir padarėm. Atvažiavom šeštadienį į Vokietiją, kelionė mamai buvo lengva, nes mašinoje galima buvo ir prigulti, daug kartų stojome.

Sekmadienį mama net atsikelti negalėjo, tik vėmė ir vėmė. Bando atsigerti mažą vandens gurkšnelį ir vemia… Aišku, iškvietėme greitąją pagalbą.

Dabar mes ligoninėje jau savaitę. Ją ruošia operacijai, tik jau Vokietijoje. Ir, aišku, operacija visai kitokia nei Lietuvoje. Žodžiu, Lietuvoje ji butų iki tos operacijos tiesiog numirusi… Nes jau praėjo 3 mėnesiai kai ji praktiškai nieko nevalgė ir vandens beveik negėrė.

Čia, Vokietijoje, mums paaiškino, kad jos ryklė labai susiaurėjusi prie pat skrandžio, gydytojai tai vadina „smėlio laikrodžiu“. Žodžiu, per šituos 3 metus buvo tik laiko klausimas, kada ji buvo pasmerkta mirčiai. Būčiau išvažiavusi iš Lietuvos ir daugiau jos nebepamatyčiau…

Šiuo metu mama Vokietijoje maitinama per lašelinę, vanduo taip pat į kūną patenka per lašelinę. Ji jau nors kalba, vaikšto. Ir medikai čia, Vokietijoje, per 1 savaitę visus įmanomus tyrimus padarė. Kitą savaitę operuos. Sako, kad ji turi sustiprėti, nes prarado daug vandens. O Lietuvoje atseit irgi tyrimai buvo daromi – 3 mėnesius darė ir nieko nepadarė. Žiauru.

Ką noriu pasakyti – suprantama, kad Lietuvos senukai anksčiau ar vėliau numirs. Bet kuomet tai įvyks, turi nuspręsti ne medikai.“


Patiko? Pasidalinkite!