Rietavo savivaldybėje bręsta milijoninės investicijos, kurios vietos bendruomenėje jau dabar kelia nemažai diskusijų ir pagrįsto nerimo. Daugėdų kaime planuojama statyti modernią biometano jėgainę, kuri taps viena didžiausių šalyje. Kol verslininkai kalba apie žaliąją energetiką ir dešimtis milijonų eurų, dešimtmečius nuo gyvūninių atliekų utilizavimo gamyklos kvapų kenčiantys Rietavo krašto žmonės užduoda esminį klausimą: ar naujasis objektas neatneš dar vienos ekologinės ir gyvenimo kokybės problemos, bei kaip toli gali pasklisti nepageidaujami kvapai?
Projektą įgyvendina bendrovė UAB „Sfarm gas“. Įmonė šiam projektui jau užsitikrino solidų finansinį užnugarį – pasirašė sutartį su nacionaliniu plėtros banku ILTE dėl 27,1 mln. eurų paskolos pagal programą „Milijardas verslui“. Daugėduose planuojama įrengti 6 didžiulius bioreaktorius. Gamyba bus vystoma dviem etapais: pirmajame etape per metus ketinama pagaminti iki 13,60 mln. kubinių metrų biometano (apie 147 GWh energijos), o antrajame etape gamybos pajėgumus planuojama išplėsti iki 18,25 mln. kubinių metrų per metus.
Jėgainėje dujos bus išgaunamos iš tvarių žaliavų: aplinkinių ūkių gyvūnų mėšlo, srutų, taip pat augalinės kilmės atliekų – šiaudų, kukurūzų siloso likučių ir pašarams netinkamos biomasės. Kalbant apie ekonominę naudą regionui ir darbo vietas, svarbu suprasti, kad tokio tipo jėgainės yra maksimaliai automatizuotos. Nors investicija siekia beveik 30 mln. eurų, šimtų naujų darbo vietų tikėtis nereikėtų. Nuolatinei priežiūrai, logistikos valdymui ir laboratoriniams tyrimams bus sukurta nuo 10 iki 20 tiesioginių darbo vietų. Tačiau projektas sukurs didelę netiesioginę naudą vietos ūkininkams, kurie turės stabilią vietą saugiai realizuoti sukauptą mėšlą bei gauti vertingų organinių trąšų savo laukams.
Didžiausia vietos gyventojų baimė – kvapai. Rietaviškiai puikiai žino, ką reiškia gyventi utilizacijos gamyklos kaimynystėje, todėl bet koks žodis „mėšlas“ sukelia natūralią atmetimo reakciją. Vis dėlto specialistų teigimu, naujoji biometano jėgainė veiks visiškai kitaip nei utilizacijos įmonė. „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ smarvė sklinda daugelį kilometrų, nes ten aukštoje temperatūroje apdorojami gyvūniniai baltymai (gaišenos, kraujas), sukeliantys aštrius, chemiškai agresyvius junginius, kuriuos žmogus užuodžia net minimaliausiomis koncentracijomis.
Tuo tarpu biometano jėgainėje vyksta natūralus biologinis puvimas (fermentacija) be deguonies, kuris atliekamas visiškai aklinai uždarytose, sandariose talpose. Kadangi dujos yra pagrindinis bendrovės pelno šaltinis, bet koks jų nuotėkis į aplinką reikštų tiesioginius nuostolius pačiam verslui. Pagrindinis kvapų šaltinis – žaliavų priėmimas – privalo būti vykdomas uždarose patalpose su neigiamo oro slėgio sistemomis ir specialiais biofiltrais.
Dėl šių technologijų ir geografinio atstumo Rietavo miestas gali jaustis visiškai saugiai. Planuojama jėgainės vieta Daugėduose nuo Rietavo centro yra nutolusi apie 8–10 kilometrų, o moksliniai skaičiavimai rodo, kad net esant didžiausiai avarijai kvapas ore visiškai išsisklaido ir tampa neužuodžiamas jau už 2 kilometrų.
Vis dėlto Daugėdų bei artimiausių sodybų gyventojams tam tikra rizika išlieka. Pirmiausia, kvapas nuo kelių šimtų metrų iki 1 kilometro spinduliu gali laikinai pasireikšti esant labai nepalankioms meteorologinėms sąlygoms – pavyzdžiui, pučiant tiesioginiam vėjui į sodybos pusę, tvyrant tirštam rūkui ar esant dideliam oro drėgnumui prieš audrą, kuomet kvapai prisispaudžia prie žemės. Taip pat maksimali 1–1,5 kilometro kvapo sklaidos riba gali būti pasiekta tik rimtų technologinių gedimų ar filtrų avarijų metu.
Didžiausios realios grėsmės vietiniams kaimams yra susijusios su logistika ir transportu. Norint užtikrinti tūkstančių tonų žaliavos tiekimą, vietiniais keliais kasdien kursuos dešimtys sunkvežimių ir traktorių, gabenančių mėšlą, silosą ir šiaudus, o tai reikš didesnį triukšmą, vibraciją bei dulkes. Vietinės reikšmės keliai nėra pritaikyti tokiam intensyviam judėjimui, todėl infrastruktūros prastėjimas yra reali grėsmė.
Be to, jei ūkininkai žaliavas veš neuždengtose, nesandariose priekabose, smarvė sklis ne iš pačios gamyklos, o iš transporto priemonių judėjimo maršruto metu. Šiuo metu projektas eina per teisinių ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimų procedūras, todėl vietos bendruomenė turi pilną teisę išreikšti savo balsą. Viešųjų svarstymų metu gyventojai neturėtų likti pasyvūs – jie gali reikalauti iš statytojų UAB „Sfarm gas“ oficialių garantijų: kad visos žaliavos būtų vežamos tik sandariose talpose, transporto maršrutai aplenktų gyvenamąsias sodybas, o įmonė finansiškai prisidėtų prie vietos kelių remonto ir Daugėdų infrastruktūros gerinimo.
Vaidas Žemaitis Lekstutis
Aišku, popieriuje viskas gražu ir ekologiška, jokių kvapų neva nebus! Bet nuvažiuokit į Šilagalį (Panevėžio r.) arba Alksniupius (Radviliškio r.) ir paklauskit vietinių, kuo kvepia, kai prasideda žaliavų judėjimas. Reaktoriai gal ir sandarūs, bet tas tonomis vežamas pūvantis mėšlas ir srutos magiškai neišgaruoja. Užtenka vieno techninio gedimo ar filtro nusidėvėjimo, ir visa gyvenvietė savaitę negali langų atsidaryti. Jums – pelnas ir milijoninės paramos, o mums – smarvė ir nuvertėjęs nekilnojamasis turtas. Statykit tokius objektus miškuose, toli nuo žmonių sodybų!
Vietiniams smirdės nuo iškrovimo
Utilizacija kažkap mažiau smėrd