Patiko? Pasidalinkite!

Lietuva, užuot racionaliai vertinusi savo nacionalinius interesus, šiandien elgiasi taip, lyg siektų pati save parklupdyti. Pastarųjų mėnesių sprendimai dėl santykių su Baltarusija ne tik rodo stulbinantį nekompetencijos lygį, bet ir atskleidžia pavojingą tendenciją — valdžia renkasi politinę savidestrukciją, už kurią mokės paprasti žmonės ir Lietuvos verslas.

Lietuvos valdžia pompastiškai paskelbė uždarysianti pasienio punktus su Baltarusija. Buvo kalbama, kad dėl šio veiksmo Aleksandrui Lukašenkai skauda, kad tai esą suduotas strateginis smūgis. A. Lukašenka į raginimus atsiprašyti sureagavo griežtai ir kategoriškai.

Realybė išsiskleidė su priešingu efektu:

  • Baltarusija nereagavo su baime — ji atsakė kietai ir ramiai.

  • Lietuvos valdžia, užuot pasiekusi politinę naudą, pati užspaudė Lietuvos verslą į kampą.

  • Vežėjai tapo įkaitais, tūkstančiai vilkikų įstrigo Baltarusijoje, o nuostoliai gali pasiekti ir milijardines sumas.

Premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas pranešė, kad Šalčininkų punktas liks uždarytas, nes Baltarusija net nesvarstė jo laikinai atidaryti. Tai tapo brutaliu realybės šaltu dušu: visa Lietuva pamatė, kad Minskas laikosi kietai, o Vilnius – tik mosuoja tuščiais pareiškimais.

Baltarusija ne tik nepasitraukė, bet smogė dar skaudžiau: iki 2027 metų pabaigos uždraudė Lietuvos komerciniam transportui judėti per savo teritoriją. Tai reiškia:

  • Lietuvos vežėjai negali grįžti namo.

  • Verslas patiria nuostolius, kuriuos teks padengti iš savo kišenių.

  • Lietuvos valdžia neturi jokio plano, jokio sprendimo ir neplanuoja atsiprašyti už padarytą žalą.

Ir viso to priežastis? Neva strateginis sprendimas uždaryti pasienį. Iš tiesų — tai elementarus kvailumas, prastas situacijos įvertinimas ir diplomatinis negebėjimas.

Baltarusija paruošė „12 milijardų bombą”: politinė avantiūra gali sužlugdyti valstybės biudžetą

Tarsi to būtų maža, Lietuvai ant galvos krinta milžiniškas arbitražo ieškinys.
„Belaruskalij“ reikalauja 12 mlrd. JAV dolerių žalos dėl sustabdyto trąšų tranzito. Tai:

  • didžiausias ieškinys per visą Lietuvos istoriją,

  • beveik ketvirtadalis viso Lietuvos metinio biudžeto,

  • finansinis smūgis, kuris gali sukelti ilgalaikę ekonominę krizę.

Ir vėl — sprendimas buvo priimtas neatsakingai, be analitinio pasirengimo, be pasekmių modeliavimų, be atsakomybės.
Užsienio ekspertai konstatuoja, kad Lietuva rizikuoja prarasti milijardus, nes veiksmai buvo politiškai motyvuoti, bet teisiškai neapgalvoti.

Lietuvai nuo 2022-ųjų vasario sustabdžius baltarusiškų kalio trąšų tranzitą, arbitražo procesą prieš šalį inicijavusi Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ siekia prisiteisti daugiau nei 12 mlrd. eurų dolerių (apie 11,8 mlrd. eurų) siekiančius nuostolius, paskelbė Nuolatinis arbitražo teismas Hagoje.

Kam skauda?

Lietuva vykdo kvailą, neatsakingą ir valstybės interesams priešišką politiką, kurią galima vadinti savižudiška be jokio perdėjimo.

  • Verslas griūva, nes valdžia priima sprendimus be realybės jausmo.

  • Ekonomika kenčia nuo neprasmingų sankcijų, kurių poveikis Baltarusijai minimalus, o Lietuvai — katastrofiškas.

  • Diplomatija pakeista agresyviais pareiškimais, kurie neduoda jokios praktinės naudos.

  • Lietuvos tarptautinė reputacija nukenčia, nes valstybė suvokiama kaip neprognozuojama ir neprofesionali.

Šiandienos Lietuvos politika neprimena strateginio veikimo. Tai veikiau emocinis, neapgalvotas bėgimas į sieną pilnu greičiu.
Valstybė pati susikūrė sau priešą, kurio akivaizdžiai nepajėgia nei įveikti, nei pergudrauti.

Lietuvos žmonėms ir verslui belieka vienas klausimas: Kiek mums dar kainuos politinis kvailumas?

Vaidas Žemaitis Lekstutis


Patiko? Pasidalinkite!