SAM specialistai: mūsų visuomenėje smurtinio elgesio yra labai daug

Prabilome ir apie mobingą – Mobingas darbe yra ilgalaikis psichologinis teroras, kai grupė darbuotojų izoliuoja vieną asmenį, ignoruoja jį, neleidžia jam tinkamai atlikti savo funkcijų, naudoja psichologinį smurtą, priekabiauja.

Darbuotojai taikiniais tampa ne tik dėl savo kompetencijos, gebėjimų, savarankiško mąstymo ir kūrybiškumo – dažnai tam įtakos turi lytis, rasė, tautybė, socialinė padėtis, noras palaužti ar dėl aplinkybių, kai tenka mažinti darbuotojų skaičių.

Tokioje situacijoje darbas ir bendravimas darbe žmogui virsta nemalonus,  kankina nerimo būklė, depresija.  Visa tai gali turėti rimtų pasekmių, netgi tapti savižudybės priežastimi. Šiandien esančia sveikatos krizę paprašėme pakomentuoti sveikatos apsaugos ministerijos specialistus. 

Viešai kalbama  apie tai, kad medikams ir vėl nebus keliamos algos ar galite konkrečiai pasakyti, kaip sveikatos apsaugos ministerija – kada galu gale medikai gyvens oriai?

Sveikatos priežiūros finansavimas Lietuvoje jau penkerius metus iš eilės didėja dešimtimis milijonų eurų, o medikų atlyginimai auga bene sparčiausiai iš visų šalies ūkio sektorių. Svarbu pabrėžti, kad gydymo įstaigos gauna apmokėjimą už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir pačios nustato, kokią jo dalį skirti darbo užmokesčiui, įvertinant ir Šakos kolektyvinės sutarties nuostatas. O šiuo sudėtingu COVID-19 laikotarpiu gydymo įstaigoms papildomai kompensuojamos darbuotojų padidinto darbo užmokesčio išlaidos.

Kadangi 2021 m. PSDF biudžete atlyginimų priedams numatyti 45,6 mln. eurų jau yra panaudoti, Vyriausybė ir Seimas artimiausiu metu planuoja tikslinti biudžetus. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtus keitimus, darbo užmokesčio padidinimui iš PSDF biudžeto ir valstybės biudžeto numatyta skirti beveik 200 mln. Eur.

Vis garsiau kalbama ir apie tai, kad medikai nebepakelia psichologinio krūvio darbe. Ar jūs, nemanote, kad sveikatos sistema sugrius ir nebus kam gydyti ligonių?

Mūsų visuomenėje smurtinio elgesio yra labai daug, jį įprasta naudoti darbo aplinkoje. Kai kuriais atvejais tai laikoma praktika arba net neatpažįstama kaip smurtas. Kuo daugiau kalbame apie reiškinį ir kuo daugiau žmonių supranta kaip jį atpažinti – tuo dažniau imamasi veiksnių, padedančių  nutraukti tokį elgesį.

Vienas iš SAM prioritetų – išskleisti psichologinio smurto reiškinį, numatyti reagavimo į jį žingsnius,  mokyti vidutinės bei aukščiausios grandies vadovus pirmiausiai, o paskui ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendruomenę reaguoti.

Kaip ministerija vertina jaunos medikės pasitraukimą iš gyvenimo? Ar ne laikas yra pokyčiams?

Kaip žinoma, savižudybė yra sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys, ją lemia daugelio faktorių bei įvykių visuma. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nebūna vienos savižudybės priežasties ir savižudybių reiškinys net ir šalyse, kuriose yra geresnė aplinka, egzistuoja. Bet SAM darys viską, kad veiksniai, kurie prisideda prie žmogaus apsisprendimo nutraukti gyvenimą, būtų sprendžiami.

Ką konkrečiai, kaip sveikatos ministerija   galite padaryti, kad būtų kitaip?

Kol kas visi sisteminiai pokyčiai dar nėra identifikuoti ir gali reikėti retrospektyvaus mokslinio įvertinimo.

Kas yra kaltas dėl  to, kad medikai darbe nesijaučia saugus, jaučia pastovų baimės jausmą ir bijo eiti į darbą?

Suprantama, kad psichologinė medikų bendruomenės savijauta yra sudėtinga ir dėl įsisenėjusių problemų, ir dėl užsitęsusios pandemijos, kuri pagilino įsisenėjusias problemas. Tačiau nereikėtų generalizuoti ir apibendrintai teikti, kad be išimties visur darbo sąlygos yra nepakeliamos.

Kada konkrečiai prasidės pokyčiai?

Psichikos sveikata yra šios Vyriausybės prioritetinė kryptis. Tačiau bet kokie pokyčiai reikalauja ne tik konkrečių priemonių, bet ir laiko pokyčiams įvykti. Šioje srityje orientuojamasi į sudėtingiausią aspektą – į susiformavusias žmonių nuostatas ir elgesio modelius, kuriuos jie yra įpratę taikyti.

Mindaugas Jonušas