Kazimieras Juraitis apsilankė įkalinimo įstaigoje ir nufilmavo reportažą su ten kalinčiu Žilvinu Navicku.
Žilvinas Navickas į kalėjimą pateko už plėšikavimą. Čia pasmaugė niekuo dėtą kitą kalinį ir buvo nuteistas dar 16 -ai metų. Tada jį šnipinėti kitus kalinius užverbavo dabartinis kriminalinio biuro viršininkas Rolandas Kiškis. O kai šią veiklą išryškino kiti kaliniai, tuomet jį privertė prisiimti svetimus nusikaltimus.
Už kiekvieną tokį “prisipažinimą” jis gaudavo po kelis metus papildomo įkalinimo. Šiais metais, po 18 metų kalėjimo jis jau išeitų į laisvę, bet vietoje to, jo laukia dar 22 metai būti uždarytam už nusikaltimus, kurių jis nepadarė! Žinoma, šioje visoje istorijoje būtinai reikia vartoti žodį “galimai”, nes tokie kaliniai gali ne tik skųsti savo nelaimės draugus, bet ir apšmeižti, tiesiog primeluoti… Ir visgi: kad telefoninių sukčių nusikaltimai pripaišomi žemiausių kalėjimo kastų nuteistiesiems – anokia čia paslaptis.
Ir kaip gali būti, kad už telefoninį sukčiavimą asmuo gali būti įkalintas visą gyvenimą? Juk net ir po 18 metų kalėjimo toks nuolat užguitas pilietis į žmogų jau nelabai panašus… Sunku įsivaizduoti, kaip juos būtų galima vėl integruoti į visuomenę ir kiek galėtų kainuoti tokio integravimo priemonės ir pasekmės.
Va taip dirba “organai”. Kabina neišaiškintas bylas ant tokių zekų ir raportuoja viršininkams, kaip jie daug nusikaltimų atskleidžia. Už tai karjerą daro, žvaigždutes ir medalius gauna… Šlykščiausi čia yra ne tokie opuščeni zekai, bet “organai”…