Ji paklausė: „Po kiek parduodate kiaušinius?“
Senukas atsakė: „6 kiaušiniai už eurą, ponia“
Ji jam atsakė: „8 kiaušiniai už eurą arba nepirksiu nė vieno“.
Senukas atsakė: “parduosiu už tokią kainą, kurią paprašysite. Galbūt tai gera pradžia, nes kol kas šiandien dar nepardaviau nė vieno kiaušinio“
Ji nupirko už sutartą kainą ir nuėjo jausdama, kad laimėjo. Sėdo į savo svajonių automobilį ir nuvažiavo į restoraną susitikti su savo drauge. Jas aptarnavo restorano savininkas. Užsisakė daug, bet valgė mažai. Sąskaita buvo 45eu. Ji davė 50eu ir pasakė, kad grąžą pasiliktų sau.
Ši situacija galėjo atrodyti visiškai normali savininkui, bet labai skausminga vargšui kiaušiniui pardavėjui.
Visa to esmė. Kodėl mes visuomet parodome galią, kai perkame iš vargšų? Ir kodėl mes darome dar turtingesniais tuos, kuriems galbūt net nereikia mūsų dosnumo?!
Viso to moralas
Kartais perkant iš akivaizdžiai varganai gyvenančių žmonių galėtumėme sumokėti daugiau nei yra prašoma. Tokiu elgesiu parodysite savo meilę ir pakelsite žmogaus orumą.
Žinau, kad yra žmonių, kurie nesutiks su šia mintimi, bet jei palaikote, pasidaliname su kitais.
BV inf.
Graži istorija, kas skaičiuoja pinigus smulkmenuose, tas skaičiuos ir didesniuose pirkiniuose. Bet užuojauta senukui ir pirkėjui.
Daugelis turtinguju net neišsivaizduoja, kiek reikia triūso idėti, kad partuoti tuos 8 kiausinius. Turtingieje visus ubagus laiko tinginiais ir nežino kieno prakaitu jie maitinasi. Reikia turėti labai kietą širdį, kad taptum turtingas.
…arba neturėti sąžinės.
Tai o kaip ubagas pasirodys pries kita ubaga?