Paskutiniu metu man darosi nesuprantama, kodėl taip sureikšminama žmogaus gyvybė. Kodėl žmogus yra iškeliamas aukščiau visko ir kodėl jis, pavirtęs gyvuliu, yra tiek garbinamas ir juo tiek rūpinamasi.

Iš karto perspėju, kad aš savęs žmogumi nelaikau – man iki žmogaus „dar toli“, bet aš stengiuosi.

Ar tiek pakanka būti žmogumi? Aš manau, kad ne. Tuos, kurie atlieka bioroboto funkcijas, aš laikau mirusiais. Kaip kažkas yra pasakęs, „reikia bijoti ne mirties, o tuščio ir beprasmio gyvenimo.“ Todėl realiai tokius žmones, kurie egzistavimą ir parazitavimą vadina gyvenimu, laikau mirusiais.

Daugelis mane turbūt palaikys pamišusiu, bet tai yra tiesiog mano nuomonė ir nebūtina su ja sutikti. Mes, „žmonės“, esame didžiausi planetos, o gal net ir Visatos kenkėjai – naikiname savo planetą vardan savimeilės ir egoizmo. Mes naudojame mūsų planetos resursus visiškai nepagalvodami apie planetos gyvybę. Negana to, patys save nuodydami ir apgaudinėdami, kad valgome maistą, kemšame nuodus, naudojame smegenų tirpiklius (alkoholį ir kitus narkotikus) ir „kovojame“ už „žmonių“ gyvybę.

Koronavirusas – geras dalykas. Nėra nieko geriau už jį ir paskleistą psichozę, kurios išsigando žmonija. „Žmogus“, užsidaręs tarp keturių sienų, tapo „zoologijos narvo gyventoju“, o tai yra be galo gerai. Jis tapo mažesniu priešu gamtai ir planetai. Įdomus dalykas: į sodybas ir miestus vis dažniau atklysta laukiniai gyvūnai ir per langus stebi įkalintus „žmones“…

Visi turbūt žinote, kad medis gamina deguonį, reguliuoja klimatą ir t.t. Ir turbūt esate girdėję posakį, kad miškai yra mūsų planetos plaučiai. Ir ką „žmonės“ su planetos plaučiais padarė? Juos tiesiog iškirto. Turbūt visi girdėjote ir tai, kad koronavirusas „žmonėms“ pažeidžia plaučius. Sakyčiau, koronavirusas „žmonijai“ atsako tuo pačiu, ir tai yra ženklai, kurių „žmonės“ nemato, o nemato todėl, kad jie tiesiog yra MIRĘ!

Juk medis, kaip ir žmogus, yra gyvas, vanduo taip pat, Žemė ir visa kita yra gyva. Kodėl mes nevertiname šios gyvybės ir dėl jos nekovojame? Kodėl sugyvulėję žmonės vertina tik savo gyvybę?

Mus padarė susireikšminusiais gyvuliais, kurie trokšta kuo ilgiau egzistuoti. Tie, kas mus tokiais padarė, turi iš to naudos, bet dauguma to nesupranta ir galvoja, kad jų gyvenami gyvenimai yra jų pasirinkimas.

Todėl pakartosiu tai, ką jau daugelį kartų rašiau ir sakiau: visi iki vieno vykstantys procesai yra valdomi. Daugelis turbūt sakys, kad aš tai labai dažnai kartoju, bet bažnyčiose tas pačias maldas iš maldaknygių kartoja milijonus kartų… Tai tiek šiam kartui iš gyvulių ūkio.

 

 

Patiko? Pasidalinkite!