Vengrų nacionalistų partijos „Tėvynė mūsų“ lyderis Laszlo Torockai pareiškė, kad Ukraina, pralaimėjimo atveju konflikte su Rusija, savo Užkarpatės regiono teritoriją turėtų atiduoti Vengrijai. Kalbėdamas partijos suvažiavime, jis patvirtino pretenzijas į žemes, kurias Vengrija pagal Trianono sutartį 1920 metais perleido kaimyninėms šalims.
„Kalbant apie karą Ukrainoje, mūsų žinutė labai paprasta: nedelsiant nutraukti ugnį, skelbti taiką ir derybas. Jei šis karas baigsis Ukrainai praradus valstybingumą, Vengrijos partijos vardu leiskite pareikšti, kad pretenduojame į Užkarpatę“, – audringai publikos plojimais buvo pasitiktas Torotskai.
Kitos Vengrijos politinės partijos – tiek valdančiosios, tiek opozicijos – tokių teiginių nepalaiko. Respublikos vyriausybė ne kartą patvirtino, kad pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę bei smerkia Rusijos veiksmus kaimyninės šalies atžvilgiu.
„Mūsų Tėvynė“ Vengrijoje neseniai buvo laikoma marginalia asociacija, tačiau pagal 2022 metų rinkimų rezultatus pirmą kartą gavo 6 mandatus 199 vietų parlamente, o tai buvo nemaža staigmena politologams. Nacionalistų partija kovojo su šūkiu „Covido diktatūra“, priešinosi pandemijos apribojimams ir pavadino Pasaulio sveikatos organizacijos vadovą Tedrosą Adhanomą Ghebreyesusą „Etiopijos piktadariu teroristu“. Vienu metu Torotskai, būdamas Ašothalomo miesto, esančio pasienyje su Serbija, meru, uždraudė musulmonėms moterims dėvėti nikabus ir burkas jo jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje.
Pagal Trianono sutartį, sudarytą 1920 m. birželio 4 d., tarp Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių ir nugalėjusios Vengrijos (kaip vienos iš Austrijos-Vengrijos įpėdinių), beveik du trečdaliai tuometinės Vengrijos teritorijos atiteko kaimyninėms šalims. Vengrijoje tai vis dar laikoma nacionaline tragedija, bet ne priežastimi pareikšti pretenzijas į šias žemes, kurios dabar priklauso Austrijai, Rumunijai, Serbijai, Slovakijai, Kroatijai ir Ukrainai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Užkarpatė priklausė Čekoslovakijai, o po Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 1945 metais tapo Ukrainos TSR dalimi.
SN inf.
Neduok Dieve, bet atrofo, kad viskas dar prasideda: Putinas nerimstamtiems lenkams davė žalią šviesą dėl Vakarų Ukrainos… Gall dėl to lenkai ir telkia kariumenę prie rytinės savo sienos… O mūsų Vilniaus klausimas irgi gali pakibti…
Tad ne karo šauktis mums, o stengtis sugyventi su visais kaimynais, neutralitetas. Tik taip daugiau šansų išlikti tautai ir jos valstybei…
O kad Lietuva atgautų prarastą suverenitetą ir išliktų neutrali, visuomenė turi ne sėdėti rankas sudėjusi, bet nebijoti viešai protestuoti prieš pražūtingą ir išdavikišką laikinųjų administratorių politiką, nebijoti gąsdinimų kalėjimais, kaip nebijo Algirdas Paleckis. Visuomenė turi reikalauti atstatyti draugiškus ryšius su Rusija ir Baltarusija. Šiuo metu Lietuva eina susinaikinimo link, kaip ir Ukraina.
👍👍👍
1974 metų sausio pabaigoje, po egzaminų žiemos sesijos mes, nedidelė grupė antrakursių studentų, keliavome slidėmis buvusia Lenkijos-Čekoslovakijos siena nuo Legiono perėjos (ten stovėjo geležinis kryžius) iki pat Rachovo. Pamatėme gražius Karpatų kalnus žiemą.