Kadangi dabarties aktualijų fone reikšmingiausia yra seksualinio priekabiavimo tema, tai žvilgtelėkime į temą iš teisinės pusės (aišku, teisė čia mažiausiai įdomi, nes rezultatas jau pasiektas – kas viešai nulinčiavotas, kas nušalintas nuo darbo su studentais, kas prarado nuomos teisę ir pan. ir t.t.).
Taigi, LR BK 152 straipsnio 1 d. norma atrodo taip: “Tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą […]”.
Sunku surasti tokio netinkamo teisinio reguliavimo pavyzdį ir taip lengvai “pritempiamą” prie bet kokių veiksmų normą, smarkiai palengvinančią taikyti atsakomybę bet kam. Keli aspektai: 1) “siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo” – seksualinio pasitenkinimo formų yra tokių įvairių, kurios niekaip netelpa į bet kokią klasifikaciją, o čia jų net ir įrodinėti nereikia, pakanka pasakyti, kad asmuo “siekė”; 2) “vulgariais ar panašiais veiksmais” – čia jau iš viso viršūnė. Bet kokie veiksmai gali būti panašiais į vulgarius. Kai kam ir mirktelėjimas akimi gali atrodyti neleistinas familiarumas, pereinantis į vulgarumą; 3) “pasiūlymais ar užuominomis” – dar vienas neapibrėžtumas, nes užuominų gali būti įvairiausių; 4) “kitaip priklausomo asmens” – tai kad mes visi vienas nuo kito priklausom. Mažų mažiausiai kaip valdžios rinkėjai ar kaip bendrakeleiviai viešajame transporte.
Žodžiu, būtų žmogus, o straipsnį rasim. Kai yra toks straipsnis, tai konkrečiam žmogui jį pritaikyti sudarytos idealios sąlygos, bet net ir šiuo atveju 10 metų ar daugiau laukti nereikėtų.