Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) apytikriai apskaičiavo, kad vakcinacija užkerta kelią maždaug 2 – 3 mln. mirčių per metus visame pasaulyje ir teigia, kad dar papildomai 1,5 mln. mirčių būtų išvengta, jei padidėtų vakcinavimo apimtys. Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) užtikrintai naudojasi šiuo apytikriu skaičiumi pabrėždamas, kad vakcinos “kasmet užkerta kelią apytikriai 2,5 mln. mirčių tarp vaikų iki 5 m. amžiaus”.

Jau mažiausiai 10 metų visuomenės sveikatos organizacijos nuolat mini šį apytikslį 2,5 mln. skaičių nuo pat 2009 metais paskelbtos WHO ataskaitos Pasaulio vakcinų ir imunizacijos būklė. Šioje ataskaitoje, kurią pirmiausia parašė laisvai samdomas visuomenės sveikatos ir mokslų rašytojas Džonas Mauricas (John Maurice) ir, kurio vieni iš klientų buvo vakcinų tiekėjas Gavi, Vakcinų Sąjunga ir vakcinų gamintojas Novartis, buvo teigiama: “Kiekvienais metais imunizacijos dėka yra išvengiama 2,5 mln. mirčių tarp vaikų iki penkerių metų amžiaus“.

Anot WHO ataskaitos, šis apytikris skaičius buvo gautas remiantis „neskiepytų vaikų iki penkerių metų amžiaus mirties rodikliais bei prielaida, kad nėra pakankamai skiepijamasi ir neskiepijimo atvejų vis daugėja.“

Mano supratimu, šios gana miglotos metodikos paaiškinimas būtų toks, kad WHO nustatė 2,5 mln. apytikrį skaičių remdamasi prielaida, jog dauguma pasaulyje mirusių vaikų iki penkerių metų amžiaus nebuvo vakcinuoti. Kai mirčių skaičius šioje amžiaus grupėje sumažėjo, buvo daroma prielaida, kad mirčių sumažėjimą nulėmė padidėję vakcinavimo mastai. UNICEF, būdama PSO partnere, 2009 m. ataskaitoje tokias prielaidas patvirtina teigiant, kad:

Vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių skaičius kasmet sumažėjo nuo 12,7 mln. 1990 m. iki 6,3 mln. šiandien. Didelės imunizacijos apimtys privedė prie šio istorinio pasiekimo.“

Žinoma, PSO metodikos problema yra ta, kad dauguma vaikų iki penkerių metų amžiaus nemiršta tiktai dėl to, kad nebuvo vakcinuoti. Remiantis Sveikatos Rodiklių ir jų Vertinimo Instituto (IHME), esančio Vašingtono universitete Sietle, surinkta informacija, maždaug du trečdaliai vaikų iki penkerių metų amžiaus miršta dėl kitokių priežasčių, o ne dėl ligų, kurioms yra sukurtos vakcinos.

Lygiai taip pat, vaikai iki penkerių metų amžiaus išgyvena ne tik dėl to, kad buvo vakcinuoti.

Akivaizdu, kad yra ir kitų veiksnių, kurie įtakoja mažų vaikų mirtingumą pasaulyje ar jų sugebėjimą išlikti sveikiems bei suaugti. Yra daugybė faktorių įskaitant sanitarines sąlygas, namų aplinką, mitybą ir geriamo vandens švarą. Paprasčiausiai gyvenimas rūpestingoje ir finansiškai stabilioje šeimos aplinkoje gali smarkiai įtakoti vaiko sveikatą taip pat kaip ir, kad gyvenant šalyje, kamuojamoje endeminių nusikaltimų, terorizmo bei karo.

Nepaisant abejotino požiūrio į WHO metodiką, yra dar viena esminė problema dėl 2,5 mln. apytikrio skaičiaus ir tai yra matematinė problema.

2010 m. UNICEF publikuotoje ataskaitoje nurodyta, kad vaikų iki penkerių metų amžiaus mirtingumo rodikliai nukrito iki 8,1 mln. 2009-ais metais. Šis skaičius sumažėjo nuo buvusių 8,8 mln. 2008-aisiais – kas reiškia, kad per 18 metų iki 2009 m. WHO ataskaitos, vaikų iki penkių metų amžiaus ankstyvo mirtingumo rodikliai krito vidutiniškai po 216.666,7 per metus. (Iš 12,7 mln. atimkime 8,8 mln. ir gausime 3,9 mln. Tuomet 3,9 mln. padalinkime iš 18.)

Taigi, net nepaisant VISŲ kitų faktorių ir darant prielaidą, kad 1990-2008m. mirčių skaičiaus sumažėjimą tarp vaikų iki penkerių metų mažiaus nulėmė tiktai vakcinacija, geriausia, ką WHO galėtų pasakyti būtų tai, jog 2009 m. vakcinos padėjo išvengti tik mažiau nei 217.000 mirčių tarp šios amžiaus grupės vaikų. Pasauliniu mastu. Tai yra didžiulis atotrūkis nuo pasenusio apytikrio 2,5 mln. skaičiaus, kurį organizacija ir toliau naudoja kaip pasiteisinimą vis plečiant vaikų vakcinavimo programas bei kuriant vis daugiau ir daugiau vakcinų.

Parengė Kristina Kris

Patiko? Pasidalinkite!