Lietuva kausi teismuose. Vyriausybė trečiadienį nutarė dalyvauti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme nagrinėjamame ginče dėl Rusijos dujotiekio „Nord Stream-2“

Bendrovė „Nord Stream 2 AG“, „Nord Stream“ ir „Nord Stream-2“ operatorė, kreipėsi į Europos Bendrąjį Teismą su prašymu panaikinti diskriminacines priemones projekto atžvilgiu.

„Lietuva turi tiesioginį interesą siekti, kad direktyva nebūtų panaikinta, ji turi įsigalioti nuo 2020 metų vasario mėnesio“, — trečiadienį pasitarime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad abu dujotiekiai, įskaitant statomą „Nord Stream-2“, leidžia „Gazprom“ turėti alternatyvius šaltinius ir manipuliuoti dujų tiekimu Europos Sąjungoje.

Dujotiekiais tiekiamos dujos bus daug pigesnės, nei dabar Lietuvos perkamos per SGD terminalus. Šitas faktas Lietuvą stato į aklavietę. 

Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios „šoka“ pagal JAV „dūdelę“, tiesiog nepritaria dujotiekio tiesimui.

Danija išdavė leidimą „Nord Stream-2“ statyboms ir tokiu būdu patvirtino, kad įsipareigoja užtikrinti tranzitinių vamzdynų tiesimą atsižvelgiant į išteklius ir aplinką

Tarp tų, kurie palaiko „Nord Stream-2“, yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų „Kvaerner“, vieno iš statybos rangovų, akcijų.

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!