Valstybės dienos minėjimas prie Prezidentūros tapo ne tik iškilminga tradicija, bet ir lakmuso popierėliu, atskleidusiu tikrąsias Lietuvos žmonių simpatijas. Liepos 6-osios vėliavų pakėlimo ceremonija Simono Daukanto aikštėje pasiuntė aiškų ir stiprų signalą dabartiniam šalies politiniam elitui: minios širdys vis dar priklauso Daliai Grybauskaitei ir Vytautui Landsbergiui.
Oficialioje ceremonijoje dalyvavo visi svarbiausi šalies vadovai, tačiau susirinkusios vilniečių ir miesto svečių minios reakcija į juos skyrėsi kardinaliai. Kai renginio vedėjas paskelbė dabartinių valdžios atstovų – Seimo pirmininko Juozo Oleko, laikinosios premjerės Ingos Ruginienės bei paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus – pavardes, aikštėje įsivyravo mandagi, bet vėsi atmosfera. Jų pusėn nuskambėjo tik pavieniai, duslūs plojimai.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai buvo ištartos istorinių šalies lyderių pavardės. Aikštę užliejo tokia emocijų banga, kurios dabartiniai politikai galėtų tik pavydėti.
Vos nuskambėjus kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus vardui, minioje pasigirdo garsūs šūksniai ir plojimai. Tačiau tikroji kulminacija įvyko po akimirkos.
Pranešus apie prezidentės Dalios Dailės Grybauskaitės dalyvavimą, aikštė tiesiog sprogo nuo ovacijų. Žmonės ją pasitiko dar garsiau, demonstruodami, kad griežtas, ryžtingas ir principingas jos valdymo stilius iki šiol išlieka tautos idealu. Šią emocijų audrą iškart pratęsė ne mažiau garsios ovacijos pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.
Toks akivaizdus minios elgesio kontrastas neliko nepastebėtas ir pačių politikų. Ši demonstratyvi gyventojų meilė praeities lyderiams išspaudė subtilią ir kiek sutrikusią laikinosios ministrės pirmininkės I. Ruginienės šypseną.
Šventinis liepos 6-osios vakaras Daukanto aikštėje dar kartą patvirtino: politiniai postai yra laikini, o tikroji žmonių pagarba ir meilė užsitarnaujama dešimtmečiams. Vytautas Landsbergis ir Dalia Grybauskaitė, net ir būdami be oficialių pareigų, minioje vis dar jaučiasi kaip tikrieji dvasiniai tautos vadovai.
BV inf.
Susirinkusiems fanatikams. Tai galioja tik susirinkusiems gerbėjams. Tauta spjovė ant Landsbergio dar per 1998 m. prezidento rinkimus. Landsbergis niekados nebuvo šalies vadovas, prašau, bent čia nereikia propagandos ir istorijos perrašinėjimo atbuline data. Tai kad kuriems Polikarpovna yra vos ne prezidento idealas manęs nestebina. Lietuviai trokšta stiprios rankos prezidento, tvirto kumščio prezidento. Be abejo Grybauskaitė yra žmogus su stuburu, nei dabartinis mėmė ir kvailys. Turbūt dėl to.
Grybovna nėra stipraus kumščio. Taip, tvirto kumčio prezidentas (aplamai, valdžia) reikalinga, bet ne su tokiu kursu ir politika, kaip dabar. Tik valdžia, kuri rūpintųsi visų pirma valstybe, žmonėmis ir lietuvių tautos išlikimu ir suklestėjimu, draugišku sugyvenimu su kaimynais, tokiai valdžiai reikėtų būti su tvirtu kumščiu… Deja…
Padugnes
O Dieve. Lietuviams patinka dulkinti ir garbinti LAVONUS. Nekromanu tauta. Turesit tu lavonuuztektinai kai Rusija jums smogs uz tai kad is savo teritorijos leidziat hoholu dronus i Rusijos giluma. Rusija jums to NIEKADA NEATLEIS. Atsiminkit tai ir ruoskites kaifuoti prie LAVONU.