Gruodžio 18 d. vykusiame nuotoliniame Europos reikalų komiteto posėdyje, naujai Vyriausybei patvirtinus patikslintą 2021 m. Lietuvos biudžetą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė patikslintą 2021 m. Lietuvos biudžeto projektą (LBP), pateiktą Europos Komisijai ir Euro grupei, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas COVID-19 pandemijos sukeltiems neigiamiems  padariniams mažinti ir teisės aktais numatytiems įsipareigojimams vykdyti. Pristatyme buvo akcentuojama, kad sudėtinga epidemiologinė padėtis dėl COVID-19 lėtins ekonomikos atsigavimą.

EK rekomendacijos Lietuvai yra reguliariai peržiūrėti pagalbos priemones, vertinant jų tinkamumą, efektyvumą, apimtį, faktinį panaudojimą, taip pat būti pasiruošus jas pakeisti pagal besikeičiančios COVID-19 pandeminės situacijos diktuojamus poreikius. Priimant fiskalinės politikos sprendimus, rekomenduojama vertinti jų poveikį ilgalaikio finansų tvarumo aspektu ir  2021 m. pavasarį pateikti Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuris atitiktų ES politikos prioritetus ir Tarybos rekomendacijas Lietuvai.

2021 m. valstybės biudžeto didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti. Likusi dalis – teisės aktais numatytiems  įsipareigojimams vykdyti.

Išsipildžius rudenį darytai prielaidai, kad neigiama pandemijos įtaka ekonomikai ketvirtąjį šių metų ketvirtį sustiprės, numatoma, kad dėl su COVID-19 viruso pandemija susijusio šoko šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5 procento. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį pablogėjus epidemiologinei situacijai, neigiamas COVID-19 viruso poveikis ekonomikai bus juntamas ir pirmąjį 2021 m. ketvirtį, o pradedant antruoju ketvirčiu, tikimės sulaukti ekonominio aktyvumo didėjimo. Taigi per visus 2021 m. Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,8 procento, t. y., 0,5 procentiniais punktais mažiau, nei prognozuota rugsėjo mėn.

Europos reikalų komitetas LBP svarstė 2020 m. spalio 28 d. ir priėmė išvadą, kurioje akcentavo atkreipti Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį, kad esant COVID-19 pandemijai ir neapibrėžtumui dėl jos raidos bei poveikio sveikatai ir ekonomikai, dėmesys turi būti ne tik ES ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo tempams, bet nacionalinių ir ES lėšų nukreipimui labiausiai reikalingoms finansavimo kryptims: sveikatos apsaugai ir jos sistemos stiprinimui, produktyvioms, ilgalaikes aukštą pridėtinę vertę  darbo vietas kuriančioms,  ekonomikos atsigavimą  skatinančioms ir ekonomikos potencialą didinančioms investicijoms ir įgyvendinti struktūrines reformas, kurios iš esmės tobulintų viešojo valdymo sritis (pvz., švietimas, sveikatos apsauga ir kt.). Todėl svarbu laiku parengti kokybišką Lietuvos Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo planą, kad Lietuva galėtų efektyviai pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis.

Biudžeto projekto teikimas EK yra vienas svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, kuomet pateikiamos išvados apie visų euro zonos valstybių biudžetų planų atitiktį Stabilumo ir augimo pakto[1] (SAP) reikalavimams. Tačiau šiais 2021 m. taikoma bendroji SAP išimtisLankstumo sąlygai galiojant, struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu SAP nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių. Dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikio valdžios sektoriaus finansams, išskirtinės aplinkybės 2021 m. neatšaukiamos. Laikoma, kad išskirtinės aplinkybės atšaukiamos ir bendroji SAP išimtis nebegalioja nuo 2022 m.

LRS inf.

Patiko? Pasidalinkite!